Burnos plokščialąstelinė karcinoma yra dažniausia burnos vėžio forma, kurią dažniausiai sukelia nesaikingas alkoholio ir tabako vartojimas. Burnos vėžys dažniausiai pasireiškia mažais pakitusios spalvos liežuvio, dantenų, vidinių lūpų arba burnos grindų ar stogo pažeidimais. Pacientai paprastai nejaučia skausmo, nors vėlesnėse vėžio stadijose gali atsirasti patinimas ir dirginimas. Nustačius anksti, dauguma burnos plokščialąstelinių ląstelių karcinomos atvejų gali būti gydomi chirurgine ar spinduline terapija kartu su sveikos gyvensenos pokyčiais. Tačiau pažengusi karcinoma linkusi greitai plisti ir gali sukelti vėžį gerklės audiniuose ir kaklo limfmazgiuose.
Suragėjusios ląstelės sudaro atokiausią burnos audinių sluoksnį ir yra jautriausios burnos vėžiui. Pažeisti audiniai gali pasidaryti raudoni arba rudi ir atsirasti kaip atviri pažeidimai. Kai kurie pažeidimai atrodo kaip balti iškilimai, kurie yra šiurkštūs liesti. Daugeliu atvejų pažeidimai nesukelia fizinio skausmo ar diskomforto. Vėžiui plintant, atsiranda daugiau pažeidimų ir žmogus gali jausti gerklės skausmą ir nedidelį liežuvio, dantenų ar minkštojo gomurio patinimą ir sudirginimą.
Didžioji dauguma pacientų, kuriems diagnozuota burnos plokščialąstelinė karcinoma, yra daug geriantys arba tabako vartotojai. Kuo daugiau žmogus kasdien geria, rūko ar kramto tabaką ir kuo ilgiau laikosi tokių įpročių, tuo didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Kitos karcinomos priežastys yra prasta burnos higiena, dantų erozija, mitybos trūkumai ir virusinės infekcijos, tokios kaip žmogaus papilomos virusas. Kai konkrečios priežasties neįmanoma nustatyti, gydytojai ligą vadina idiopatine.
Svarbu anksti nustatyti burnos plokščialąstelinę karcinomą, kad būtų išvengta vėžio plitimo į kitas kūno dalis. Gydytojai paprastai gali diagnozuoti burnos vėžį fiziškai ištyrę pažeidimus ir paimdami įtartinų audinių biopsiją. Laboratorinė audinių mėginių analizė gali patvirtinti, kad pažeidimai yra vėžiniai.
Dauguma burnos plokščialąstelinės karcinomos atvejų gydomi chirurginiu būdu. Chirurgas gali pašalinti pažeidimus ir netoliese esančius pažeistus audinius. Sunkiais atvejais gali tekti pašalinti visas apatinės lūpos, dantenų ar liežuvio dalis. Jei vėžys išlieka po chirurginių procedūrų, gydytojai gali nuspręsti skirti spindulinės terapijos gydymą. Tolesni tyrimai yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad visi vėžiniai audiniai būtų pašalinti. Gydytojai paprastai rekomenduoja pooperaciniams pacientams susilaikyti nuo tabako gaminių ir alkoholio bei laikytis geros burnos higienos praktikos, kad ateityje būtų išvengta problemų.