Robertas Burnsas yra vienas mylimiausių ir labiausiai švenčiamų škotų poetų, savo darbuose sumaišęs rimtą, romantišką ir komišką. Deja, jo gyvenimas nutrūko, kai jam buvo 37 metai, 1796 m., tačiau Škotijos gyventojai greitai neužmirš jo įtakos literatūrai ir net kasdieniam gyvenimui. Tiesą sakant, praėjus lygiai metams po mirties liepos 21 d., jo draugai susirinko pagerbti jį. Taip 1797 m. gimė Burns’ Night tradicija, kuri labai greitai išpopuliarėjo, kai 1800 m. buvo įkurtas Burns’ Club.
Mažiau nei po 100 metų daugiau nei 50 „Burns“ klubų organizavo „Burns’ Night“ renginius, tačiau įvyko tam tikrų pokyčių. Data buvo pakeista į sausio 25 d., kad atspindėtų Robbie Burnso gimimo šventę. Šventė ne tik pagerbė ir prisiminė Burnsą, bet ir tapo didelio šėlsmo bei linksmybių švente.
Škotijos žmonės šiandien gali švęsti Burnso naktį įvairiais būdais. Galite dalyvauti labai oficialiuose Burns’ Clubs organizuojamuose renginiuose, likti namuose nedideliems susibūrimams su draugais ar vykti į kiek mažiau formaliai organizuojamas ar ekspromtu rengiamas šventes. Nesvarbu, ar esate apsirengę vakarine suknele (vyriški drabužiai, o moterims – iškilmingos suknelės), ar sėdite namuose su džinsais, dauguma žmonių „Burns’ Night“ laikysis tam tikrų tradicijų.
Paprastai „Burns’ Night“ siūlo vakarienę, kurioje turi būti tam tikrų svarbių maisto produktų. Tai yra haggis, škotiškas delikatesas, kurį Burnsas kartą gyrė eilėraštyje „Kreipimasis į Hagius“. Haggis gali būti įneštas į kambarį su daugybe ceremonijų, o Burnso eilėraštis deklamuojamas jai pagerbti.
Haggis dažniausiai būna kartu su geltonosiomis ropėmis (rutabaga). Svarbus garnyras yra bulvės: jas galima paruošti įvairiais būdais. Kiti produktai, eksportuojami iš Škotijos, paprastai sudaro bilieto kainą, kad būtų galima nurodyti santykinį jų trūkumą Burnso laikais. Šie patiekalai „Burns’ Night“ yra: jautiena arba ėriena, lašiša ir įvairių rūšių vėžiagyviai. Prie šių tradicinių pasiūlymų galima pridėti daug pusių, atsižvelgiant į žmonių, organizuojančių didelius ar mažus vakarėlius, pageidavimus.
Įprastoje autentiškoje Burnso naktyje svečiams paprastai būna daug viskio, o per visą naktį geriama daug tostų, pradedant tostu Burnso atminimui, vienu – merginoms ir bent vienos lesės atsakymu, jei ne daugiau. Gali būti pasiūlyti ir kiti tostai, kuriuose gali būti nurodytas poetas, cituojamos kai kurios jo žinomos eilės arba gali būti asmeninio pobūdžio. Vakaras paprastai baigiamas dainuojant ar deklamuojant Burnso klasiką Auld Lang Syne.
Burnso nakties šventės nėra išskirtinės Škotijoje. Daugelis žmonių visoje JK, JAV ir dar keliose šalyse švenčia poetą ir išlaiko nemirtingumą prisimindami ir stebėdami šią ypatingą šventę.