Kas yra būtasis dalyvis?

Būtasis dalyvis yra veiksmažodžio forma, nurodanti, kad veiksmas įvyko praeityje; jis paprastai daromas pridedant „-ed“ prie veiksmažodžio pabaigos. Ši forma gali būti naudojama įvairiais būdais, pavyzdžiui, formuojant tobuluosius laikus. Dabartinis tobulasis laikas vartojamas su pagalbiniu veiksmažodžiu „turi“ arba „turėti“, pvz., „Šiandien peršokau 100 kartų“, o tobulasis praeities laikas vartoja pagalbinį žodį „turėjo“. Būtasis dalyvis taip pat paprastai naudojamas su pagalbinio veiksmažodžio forma „yra“, kad sakinys būtų pasyviuoju balsu, pvz., „Mėnulį peršoko karvė“.

Dažniausias veiksmažodžio būtojo laiko dalyvio formavimo būdas yra prie įprastų veiksmažodžių paprastos formos pridėjus priesagą „-ed“. Pavyzdžiui, paprasta forma „šuolis“ gali būti paversta jos būtojo laiko forma, pakeitus ją į „šokinėja“, o „atspėti“ tampa „atspėta“. Tačiau netaisyklingi veiksmažodžiai yra sunkesni ir neturi paprasto formos pakeitimo. Tokie žodžiai kaip „žiedas“ įgauna formą „rung“, ir gali kilti dar daugiau painiavos, nes panašus žodis, kaip „atnešti“, turi formą „atnešė“, o ne „atnešė“.

Tobulieji laikai formuojami naudojant būtąjį laiką su vienu iš kelių skirtingų pagalbinių veiksmažodžių. Dabartinis tobulumas sukuriamas prie šios veiksmažodžio formos pridedant „turi“ arba „turi“, pvz., „Šiandien skambinau varpu“. Past perfect formuojamas panašiai, naudojant pagalbinį žodį „turėjo“ sudaryti tokius sakinius kaip „Iki šiandien kiekvieną rytą iššokau iš lovos“. Šie tobulieji laikai rodo įvykius, įvykusius praeityje, ir gali turėti įtakos dabartinei situacijai arba nurodyti vykstančius praeities veiksmus.

Būtasis dalyvis taip pat naudojamas sakiniams kurti pasyviu balsu, kurio paprastai reikėtų vengti rašant. Aktyvus balsas sakinyje pirmiausia pateikia sakinio temą ir apibūdina jo atliekamą veiksmą bei visus objektus, kurie yra to veiksmo tikslas. Tačiau pasyviu balsu pirmiausia pateikiamas objektas, o tada veiksmas, kurį atlieka subjektas, kuris pateikiamas vėliau sakinyje.

Eilė iš populiaraus vaikiško eilėraščio „Karvė peršoko per mėnulį“ skamba aktyviu balsu, sakinio tema – „karvė“. Kai tas pats būtasis kartotinis „šoko“ naudojamas su pagalbiniu žodžiu „buvo“, jis tampa pasyvus kaip „Mėnulį peršoko karvė“. Taip pirmiausia pateikiamas objektas, o ne tinkamas subjektas, o veiksmas sakinyje tampa ne toks betarpiškas ir įdomesnis.