Bylinėjimosi reformos aktas – tai įstatymas, nustatantis civilinio ginčo proceso taisyklių pakeitimus. Dauguma siūlymų dėl bylinėjimosi reformos teikiami siekiant apriboti civilinėje byloje atsakingiems atsakovams priteistinos piniginės žalos atlyginimą ir užkirsti kelią nerimtiems ieškiniams pasiekti teismą. Dažniausias pasiūlymas yra tiesioginė tam tikrų rūšių žalos riba, kuri neatspindi tikrosios sumos doleriais, kurią ieškovas prarado dėl atsakingo atsakovo veiksmų. Kitas populiarus pasiūlymas yra kolegoms peržiūrėti galimas bylas prieš joms leidžiant pasiekti teismą. Be to, kai kurie bylinėjimosi reformos šalininkai pasiūlė priimti bylinėjimosi reformos įstatymą, kuris sumažintų tam tikrų ieškinių senaties terminus.
Bene dažniausias siūlymas dėl teisminių ginčų reformos akto yra toks, kuris apriboja ieškovo patirtą neekonominę žalą. Pavyzdžiui, ieškovas, paduodantis bendrovę į teismą dėl to, kad jam buvo padaryta žala dėl įmonės pagaminto pavojingo gaminio, gali reikalauti atlyginti ne tik žalą, kurią jis iš tikrųjų prarado dėl patirtos žalos. Ši žala, vadinama neekonomine žala, apima įvairias kompensacijos klases, tokias kaip baudžiamoji žala ir skausmas bei kančia.
Baudžiamoji žala kaltinamajam imama tik kaip bausmė už ypač šiurkštų elgesį ir paprastai skiriama tik korporacijoms. Skausmas ir kančia yra kompensacija, mokama ieškovui už jo ar jos gyvenimo sutrikimą, patirtą dėl žalos. Bylinėjimosi reformos įstatyme gali būti nustatytas griežtas šios neekonominės žalos atlyginimo dydis, kuris gali būti priteistas laimėjusiam ieškovui.
Kitas galimas bylinėjimosi reformos akto aspektas yra kolegija, kuri peržiūri tam tikros rūšies ieškinius ir leidžia arba neleidžia tiems ieškiniams kreiptis į teismą. Šios grupės dažniausiai siūlomos ieškiniams, susijusiems su labai specializuotomis pramonės šakomis, kurioms reikia specialių žinių, kad būtų galima suprasti tikrąjį ieškinio pobūdį, pvz., ieškiniams dėl netinkamo teisinio elgesio. Tame konkrečiame pavyzdyje Teisinės aplaidumo taryba peržiūrėtų visus ieškinius dėl teisinių pažeidimų, kad nustatytų, ar jie yra nerimti, ar ne, prieš leisdama jiems kreiptis į teismą.
Ieškinio senaties terminai yra laiko apribojimai, kurie gali praeiti nuo žalos padarymo iki ieškinio padavimo. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, nukentėjusiam asmeniui neleidžiama pareikšti ieškinį dėl patirtos žalos. Tikroji tokio termino trukmė priklauso nuo jurisdikcijos ir ieškinio tipo, nors dauguma ieškinių turi būti pareikšti per trejus metus nuo patirtos žalos. Bylinėjimosi reformos aktas gali sutrumpinti šiuos ieškinio senaties terminus, sutrumpinti terminą, per kurį ieškovas gali pareikšti ieškinį, ir numanomai sumažinti ieškinių skaičių.