Dėlų išsaugojimas – tai kompiuterio failų sistemos gebėjimas atsiminti didžiųjų raidžių rašymą, kuris naudojamas kuriant failą. Daugelis populiarių operacinių sistemų turi korpuso išsaugojimą, o senesnėse operacinėse sistemose ir kai kuriose apvalkalo programose – ne. Vienas iš pagrindinių didžiųjų ir mažųjų raidžių išsaugojimo būdų yra operacinėse sistemose, kurios užtikrina didžiųjų ir mažųjų raidžių jautrumą, o tai reiškia, kad didžiosios raidės atpažįstamos kaip atskiri simboliai nuo mažųjų raidžių. Kitas failo pavadinimo didžiosios ir mažosios raidės išsaugojimo būdas yra leisti vartotojams naudoti savo formatavimo metodus, kuriuos parodys operacinė sistema, o tai kartais suteikia švaresnę išvaizdą. Operacinėse sistemose, kuriose nenaudojamas didžiųjų ir mažųjų raidžių išsaugojimas, numatytoji elgsena gali skirtis, bet paprastai apima visų failo pavadinimo simbolių konvertavimą į didžiąsias arba mažąsias raides.
Kai failas sukuriamas, dauguma failų sistemų saugo failo pavadinimą kaip metaduomenis specialioje naudojamo disko srityje. Ankstyvuoju skaičiavimo laikotarpiu vietos diske buvo labai daug, todėl buvo sukurti įvairūs metodai, padedantys sutaupyti kiek įmanoma daugiau vietos. Ankstyvosios failų sistemos kartais priversdavo failo pavadinimą rašyti mažosiomis arba didžiosiomis raidėmis, kad pavadinimą būtų galima išsaugoti efektyviau. Kitos sistemos nepaisė raidžių, kad padėtų išlaikyti failų pavadinimų nuoseklumą ir išvengti vartotojų painiavos. Tačiau technologijoms tobulėjant daugumoje operacinių sistemų ir failų sistemų buvo palaikomas dėklų išsaugojimas.
Svarbu atskirti didžiųjų ir mažųjų raidžių išsaugojimą ir didžiųjų ir mažųjų raidžių jautrumą. Vien todėl, kad failų sistema išsaugo failo pavadinimo didžiąsias ir mažąsias raides, nebūtinai reiškia, kad mažosios ir didžiosios raidės yra skirtingi simboliai. Daugelis operacinių sistemų išsaugo didžiąsias ir mažąsias raides, tačiau leidžia vartotojams įvesti failo pavadinimą naudojant bet kokius didžiųjų ir mažųjų raidžių derinius, kad būtų galima nurodyti failą. Arba sistemoje, kurioje skiriamos didžiosios ir mažosios raidės, failai gali turėti tą patį pavadinimą, tačiau juos galima atskirti didžiosiomis raidėmis. Tarp įprastų pavyzdžių yra failai, vadinami readme failais; didžiąsias ir mažąsias raides išsaugančioje sistemoje failai README, Readme ir readme yra skirtingi failai, kurie gali būti tame pačiame kataloge.
Viena pastaba apie failų pavadinimus ir didžiųjų ir mažųjų raidžių išsaugojimą yra ta, kad net jei tam tikra failų sistema arba operacinė sistema palaiko išsaugojimą ir neįgyvendina didžiųjų ir mažųjų raidžių jautrumo, operacinėje sistemoje veikiančios programos gali veikti. Tai ypač pasakytina apie emuliatorius ir programas, kurios įvesti naudoja komandų eilutes. Šios programos gali naudoti jautrumą arba nepaisyti didžiųjų ir mažųjų raidžių naujame faile, atsižvelgiant į tai, kaip jos užprogramuotos, net jei pagrindinė operacinė sistema paprastai to nedarytų.