Bysinozė yra plaučių liga, atsirandanti įkvėpus dulkių, susidarančių iš medvilnės ar augalinio pluošto. Bysinozė, priskiriama profesinės astmos formai, gali sukelti lėtinę plaučių ligą, įskaitant visą gyvenimą trunkančią astmą. Byssinozė nėra išgydoma, todėl norint sėkmingai gydyti, būtina sumažinti arba pašalinti dulkių poveikį.
Asmenys, kuriems diagnozuota bysinozė arba rudųjų plaučių liga, paprastai dirba tekstilės pramonėje arba ilgą laiką buvo veikiami pluoštinių dulkių. Astma sergantys arba rūkantys asmenys yra ypač jautrūs pluoštinių dulkių poveikiui kvėpavimo sistemai. Byssinozės simptomai kiekvienam asmeniui skiriasi ir gali būti kosulys, nosies užgulimas ir spaudimas krūtinėje.
Kai žmogus įkvepia pluoštines dulkes, jo plaučiai gali užsidegti, dėl to susiaurėja kvėpavimo takai ir pasidaro sunku kvėpuoti. Į gydytoją reikia kreiptis, kai simptomai sustiprėja, sustiprėja ir tampa dažnesni. Asmenims, patiriantiems simptomus, svarbu atkreipti dėmesį į jų pradžią, trukmę ir intensyvumą, kad būtų lengviau atlikti tyrimo procesą, jei prireiktų medicininės pagalbos.
Per medicininę apžiūrą gydytojas užduos keletą klausimų apie asmens darbo aplinką ir kaip ji gali būti susijusi su simptomų atsiradimu. Bysinozės diagnozė gali būti patvirtinta ištyrus visą paciento ligos istoriją ir atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą bei plaučių funkcijos tyrimus. Norint nustatyti asmens plaučių funkcijos lygį, atliekami įvairūs matavimai.
Plaučių tūris nustatomas atliekant spirometrijos testą, kuris matuoja, kiek oro žmogus gali įkvėpti ir iškvėpti. Pagrindiniai spirometrijos testo matavimai apima priverstinį gyvybinį pajėgumą (FVC) ir priverstinio iškvėpimo tūrį (FEV-1). Priverstinis gyvybinis pajėgumas yra didžiausias oro kiekis, kurį žmogus stipriai iškvepia giliai įkvėpęs. Oro kiekis, išstumtas iš asmens plaučių, yra žinomas kaip priverstinio iškvėpimo tūris.
Plaučių tūriui matuoti taip pat naudojamas helio arba azoto dujų įkvėpimas. Asmuo keletą kartų įkvepia vienos iš šių dujų koncentraciją per vamzdelį. Iškvėpus dujų koncentracija kaupiasi prie vamzdelio pritvirtintoje kameroje. Iškvepiamų dujų kiekis registruojamas ir kontrastuojamas su tuo, kas buvo įkvėpta, siekiant nustatyti, kaip gerai deguonis patenka į kraują iš plaučių.
Esminis sėkmingo bysinozės gydymo aspektas yra sumažinti pluoštinių dulkių poveikį. Gydymo režimas gali apimti vaistus, tokius kaip bronchus plečiantys vaistai, siekiant pagerinti simptomus. Tais atvejais, kai simptomai yra sunkūs, gali būti paskirtas kortikosteroidas. Su bysinoze susijusios komplikacijos yra nuolatinis plaučių pažeidimas ir lėtinės plaučių ligos išsivystymas. Jei pluoštinių dulkių poveikis nesumažės arba nepašalinamas, simptomai palengvės ilgiau, todėl padidės negrįžtamo plaučių pažeidimo pavojus.