Kompiuteriuose aktyviems atminties diskams automatiškai priskiriama disko raidė, prasidedanti raide A. DOS operacinė sistema po disko raidės buvo su dvitaškiu, kaip A: . Prieš naudojant „flash“ atminties įrenginius, kompiuteriuose buvo nešiojamų diskelių įrenginiai, todėl A ir B disko raides išsaugojo sistema, kuri buvo priskirta šiems įrenginiams. Dėl to C liko pirmoji raidė, prieinama standžiajame diske. Taip yra, kad standusis diskas tapo žinomas kaip C: diskas.
Ankstesnėmis dienomis standieji diskai buvo pakankamai maži, todėl nebuvo suskirstyti į skaidinius, todėl pakako vienos disko raidės. Operacinė sistema visada buvo įdiegta C: diske, o praktiškai visos programinės įrangos ir įrenginių tvarkyklių instrukcijos taip pat vadinamos šiuo pavadinimu. Šiandien tai kitokia istorija.
Šiandieniniai standieji diskai dažnai būna kelių šimtų gigabaitų ar net terabaitų dydžio ir auga. Paprastai kompiuterių naudotojai mano, kad padalyti didelius diskus į keletą skaidinių ar skyrių yra patogu organizuoti. Kai kuriais atvejais to reikalauja net kompiuterio BIOS ir (arba) operacinė sistema. Su kiekvienu papildomu disko skaidiniu, sistema priskiria naują nuoseklią disko raidę, kurią tvarko kaip atskirą saugojimo įrenginį. Taigi „C: diskas“ šiandien gali reikšti tik labai nedidelę daug didesnio disko dalį, kurioje yra kelios papildomos disko raidės.
Daugėjant kompiuterių, atsirado piktybinių įsilaužėlių, kenkėjiškų programų, virusų ir šnipinėjimo programų. C: diskas yra įprastas tikslas, nes jis yra numatytasis operacinės sistemos diegimo diskas. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės, besirūpinantys saugumu, nusprendžia sukurti nedidelį C: diską, kuriame būtų keletas DOS paslaugų ir kitų failų, tačiau pagrindinę operacinę sistemą įdiegia D: diske. Nors tai tikrai negarantuoja laisvės nuo įsilaužėlių, virusų ar kenkėjiškų programų, ji automatiškai pašalina tas grėsmes, kurios nukreiptos į diską kaip vietą, kurioje bus rasta operacinė sistema.
Prieš skaidydami naują standųjį diską, gali būti naudinga perskaityti apie įvairias strategijas, kurias žmonės naudoja siekdami sumažinti riziką, tvarkyti duomenis ir pritaikyti įvairioms operacinėms sistemoms bei tikslams. Sukurti C: diską, kurio dydis smarkiai sumažintas ir nebenaudojamas raktas, tikriausiai yra protingas pasirinkimas. Tačiau žaidimus, skirtus DOS, reikės įdiegti diske, todėl jei juos naudosite, būtinai skirkite pakankamai vietos. Be to, kai kurie senesni programinės įrangos paketai automatiškai įdiegiami C: diske, neatsižvelgiant į tai, kur yra operacinė sistema.