Candida gentis apima daugybę atskirų mielių rūšių. Daugelis šios genties atstovų paprastai gyvena žmogaus kūne ir jame, tačiau jie gali kelti pavojų žmonių sveikatai dėl oportunistinių infekcijų. Infekcija gali dirginti, tačiau ją galima išgydyti naudojant priešgrybelinius vaistus. Mielių infekcijos simptomai yra niežulys, deginimas, kreminės išskyros ir kartais skausmas. Jei pasireiškia šie simptomai, turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad būtų galima diagnozuoti ir gydyti.
Normaliomis sąlygomis žmogaus odoje ir gleivinėse iš tikrųjų yra daug mikroskopinių organizmų, įskaitant Candida mieles ir bakterijas. Daugelis šių organizmų iš tikrųjų padeda žmogaus organizmui veikti efektyviau, o kiti yra gerybiniai parazitai, besinaudojantys žmogaus organizmo teikiama mityba. Tačiau kai žmogaus imunitetas nusilpęs arba kitaip sutrinka jo fizinė sveikata, šie organizmai gali pradėti daugintis ir sukelti infekciją.
Candida albicans infekcija yra labiausiai paplitusi mielių infekcijos rūšis. Gydytojai šią ligą kartais vadina kandidoze arba pienligė ir gali išsėti įbrėžimus iš infekcijos vietos, kad nustatytų, kuri rūšis sukelia infekciją. Pacientui skiriamas priešgrybelinis kremas arba geriamasis vaistas ir nurodoma jį vartoti tam tikrą laiką, išvengiant traumų ir streso infekcijos vietoje.
Kandidozė gali atsirasti daugelyje vietų. Kūno angos, tokios kaip burna, yra dažnos vietos, nes gleivinės yra žinomos linkusios į oportunistinę infekciją. Infekcija taip pat gali atsirasti odos raukšlėse. Visais atvejais niežulys ir deginimas yra dažnas dirginimas, kartu su tirštomis kreminėmis išskyros, kurios dažnai kvepia nemaloniai. Nors yra naminių vaistų nuo mielių grybelio, nereikėtų savarankiškai gydytis, nes infekcijos priežastis iš tikrųjų gali būti ne Candida.
Sveiko žmogaus Candida infekcija nekelia pavojaus gyvybei, nors gali būti ir nepatogu. Tačiau asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui, po organų persodinimo ir AIDS sergantiems pacientams, kyla rimta infekcijų rizika. Ligoninėje personalas stengiasi išlaikyti mažą užsikrėtimo tikimybę ir tinkamai diagnozuoti infekcijos priežastį, kad ją būtų galima greitai išgydyti ir pašalinti. Šie pacientai taip pat atidžiai stebimi namuose, siekiant užtikrinti, kad jie gyventų švarioje, sveikoje aplinkoje, kur mažesnė tikimybė, kad užsikrės oportunistinės infekcijos.