Biskvitas jau seniai buvo mėgstamas arbatos laiko priedas. Tiems, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, tas biskvitas dažnai vadinamas paplotėliu. Šie purūs, bet dribsniai sausainiai reguliariai paliekami paprasti arba įdaryti saldumynais, pavyzdžiui, šokolado drožlėmis, medaus sviestu ar uogomis. Juos taip pat galima nuvesti pikantiška linkme, vietoj to, į tešlą įdėjus čederio sūrio gabalėlius ir net laiškinius svogūnus bei šoninę, skirtą čederio paplotėliams.
Kilę iš Jungtinės Karalystės, paplotėliai išpopuliarėjo visame pasaulyje – nuo saldintų veislių, pavyzdžiui, braškių kreminio sūrio paplotėlių, iki pikantiškų, pavyzdžiui, čederio paplotėlių. Dažniausiai primenantys amerikietiškus pietietiškus sausainius, tik trikampio formos, juos nesunku pasigaminti namuose su pagrindiniais sandėliuko ingredientais, net čederio paplotėliais. Jie gali būti gaminami dviem pagrindiniais būdais – su sviestu kaip stiprintuvu arba su grietinėle.
Prieš atsirandant kepimo milteliams XIX amžiaus viduryje, paplotėliai paprastai buvo plokščiai atrodantys sausainiai, kurie buvo kepami ant ugnies kaitinamos keptuvės, teigia Jones Scones kepyklų tinklas Amerikos vakaruose. Jie nepakiltų daug aukščiau už gaublį, kuris buvo numestas ant keptuvės, todėl kai kas šiuos sausainius vadina lašiniais. Vėliau kepimo milteliai leido gauti puresnę, mažiau sluoksniuotą tešlą. 19 m. kepėjai keičia savo receptus, kad įtrauktų abu šiuos elementus.
Čederio paplotėliai nėra vienintelė profesionalių kepėjų sritis. Miltų, kepimo miltelių, cukraus ir druskos mišinys sumaišomas su traškiais šoninės gabaliukais, tarkuotu čederiu, trupučiu pipirų ir kapotų svogūnų svogūnų. Pagal „Food Network“ svetainėje pateiktą receptą iš parodos „Big Daddy’s House“ į šį mišinį įpilama pakankamai šalto sviesto, kad susidarytų lipni tešla, nors kai kurie virėjai mieliau į šį mišinį įmaišo grietinėlę. Iškočiojus tešlą – arba į apskritimą ir supjaustome kaip picą, arba į stačiakampį ir supjaustome į tobulesnius trikampius – čederio paplotėliai aptepami sviestu, kiaušiniu arba grietinėle. Tada juos galima kepti 425 °F (apie 218 °C) temperatūroje ne ilgiau kaip 18 minučių.
Šio pikantiško stiliaus paplotėliams įprastas apdangalas yra tiesiog sviestas, o gal net česnakinis sviestas. Kai recepte naudojamas sūris, pavyzdžiui, su paplotėliais iš fetos, pomidorų ir šviežių žolelių, sviesto nereikės. Nors šie paplotėliai dažnai patiekiami kartu su užkandžiu, pietums ar vakarienei, jie taip pat tinka pusryčiams.