Akušerijoje terminas „galvagalvis pristatymas“ vartojamas apibūdinti situacijai, kai kūdikis gimsta galva į priekį. Šis pristatymo pristatymas yra saugiausias ir labiausiai paplitęs. Neįprasti pasirodymai, tokie kaip bridžai, kai sėdmenys arba pėdos išlenda pirmiausia, gali būti pavojingi ir gali prireikti intervencijos – cezario pjūvio operacija. Nėštumui progresuojant į vėlesnius etapus, gydytojas gali patikrinti vaisiaus padėtį, kad įsitikintų, jog jis tinkamai išsidėstęs.
Natūrali tendencija, kad vaisius patenka į galvinę formą, dažniausiai tokia, kai pirmiausia gimsta galvos vainikas. Gimdos forma suprojektuota taip, kad ši padėtis būtų skatinama kaip natūraliausia vieta, į kurią vaisius gali judėti, kai jis auga, o erdvė tampa ribota. Tačiau kūdikis gali įvairiai gulėti su galva, o kai kurie iš jų gali būti pavojingi kūdikiui ar mamai. Pavyzdžiui, jei kūdikis pirmas ištrauks antakius, gimdymas gali būti sudėtingas.
Vaisius pradeda judėti gimdymo vietoje prieš motinai gimdymą. Jei gydytojas įtaria, kad vaisius nejuda į galvą, ji gali pasiūlyti, kaip pasukti ar perkelti kūdikį į vietą. Vaisiaus ultragarsu galima nustatyti, ar vaisius yra tinkamoje vietoje, o akušeriai gali pasakyti ir palpuodami. Tai taip pat gali būti naudojama norint nustatyti, ar kūdikis yra nepatogioje padėtyje, bet vis tiek galvoje, kad būtų galima planuoti gimdymą.
Pristatymai gali tapti sudėtingi, kai moteris nešiojasi kelis. Tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl daugiavaisis nėštumas laikomas potencialiai didelės rizikos nėštumu. Jei gydytojas įtaria, kad pavienis ar daugiavaisis nėštumas yra pernelyg rizikingas, gali būti pateikta rekomendacija dėl cezario pjūvio. Tai galima padaryti rūpinantis kūdikiu ar motina, o jei gimdymas pradeda blogai, galima labai greitai įsikišti.
Didžioji dauguma nėštumų baigiasi galva. Nedidelė dalis, kurios to nepadaro, gali būti sprendžiama įvairiais būdais. Skirtingi gydytojai ar akušerės gali turėti skirtingas rekomendacijas, kaip sėdėti užpakalinėje ir kitoje padėtyje gimdymo ir gimdymo metu.