Hipotireozė yra skydliaukės sutrikimas, kurį sukelia mažas cirkuliuojančio skydliaukės hormono kiekis. Centrinė hipotirozė yra šio skydliaukės sutrikimo potipis, apimantis pagumburį arba hipofizę, o ne skydliaukę. Kaip ir kitoms hipotirozės formoms, centrinei hipotirozei būdingas svorio padidėjimas, šalčio netoleravimas, sumažėjęs prakaitavimas, šiurkšti oda, plaukų slinkimas, nuovargis ir silpnumas. Teisingas kitų formų centrinės hipotirozės nustatymas ir diagnozė yra labai svarbūs gydant, o tai atliekama atliekant laboratorinius ir vaizdo tyrimus.
Skydliaukės hormonų sekrecijos reguliavimas atliekamas per endokrininę signalizaciją, vadinamą pagumburio-hipofizės-skydliaukės ašimi. Pirma, pagumburis išskiria hormoną, vadinamą tirotropiną atpalaiduojančiu hormonu (TRH). Kai ši medžiaga pasiekia hipofizę, ląstelės, vadinamos tirotrofais, į kraują išskiria kitą hormoną, vadinamą skydliaukę stimuliuojančiu hormonu (TSH). Tada kraujas perneša TSH į skydliaukę, kuri taip pat vadinama tiksliniu organu.
Nuo TSH kiekio priklauso, kiek stimuliuojama skydliaukė. Tinkamas TSH gamybos lygis lems pakankamą T3 ir T4 sekrecijos lygį. Šie hormonai, ypač T3, yra svarbūs palaikant medžiagų apykaitos procesus organizme. Jei šie hormonai išskiriami nepakankamu greičiu, sulėtėja medžiagų apykaitos procesai, atsiranda hipotirozės simptomų.
Pagumburis ir hipofizė laikomi pagrindiniais dėl dviejų priežasčių. Pirma, jie yra smegenų dalys. Antra, jie yra aukščiausiai endokrininės sistemos hierarchijoje, nes teikia stimuliuojančius signalus endokrininėms liaukoms, tokioms kaip skydliaukė, antinksčiai, kiaušidės ir sėklidės. Todėl, kai signalizacijos kelyje atsiranda defektas dėl pagumburio ir hipofizės veiklos sutrikimo, atsiranda centrinė hipotirozė.
Taip pat diagnozuojama antrinė ir tretinė centrinės hipotirozės klasifikacija. Antrinė forma atsiranda, kai pažeidžiama tik hipofizė, o tretinė, kai pažeidžiama tik pagumburinė liauka. Priešingai, hipotirozė dėl skydliaukės ligos, pvz., Hashimoto tiroidito, skydliaukės adenomos ar skydliaukės vėžio, vadinama pirminiu arba periferiniu hipotiroze.
Centrinės hipotiroidizmo priežastys yra hipofizės adenoma ir smegenų augliai, kurie suspaudžia pagumburį. Narkotikai, tokie kaip dopaminas ar litis, taip pat gali sukelti šią ligą, nes slopina pagumburio funkcijas. Trauminis sužalojimas arba nepakankamas smegenų aprūpinimas krauju taip pat gali sukelti šią būklę.
Kraujo tyrimai TSH ir skydliaukės hormonų kiekiui nustatyti yra pirmasis žingsnis diagnozuojant centrinę hipotirozę. Jei gydytojas išsiaiškins, kad TSH yra mažas arba normalus, o T3 ir T4 lygis sumažėja, jis įtars pagrindines priežastis. Tada atliekamas vaizdo tyrimas, pvz., kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Centrinės hipotirozės gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jei priežastis yra navikas arba adenoma, pageidautina chirurginis pašalinimas. Kita vertus, jei ligą sukelia koks nors vaistas, jis gali būti skiriamas mažesnėmis dozėmis arba gali būti nutrauktas. Tačiau šios priemonės negali atkurti pagumburio ar hipofizės funkcijos. Tokiu atveju skiriamas sintetinis skydliaukės hormonas levotiroksinas.