Politinis centrizmas yra požiūris, kuris linkęs vengti kraštutinumų tiek kairėje, tiek dešinėje politinio spektro pusėse. Centristai taip pat gali būti vadinami „politiniais nuosaikiais“ dėl konservatyvių ir liberalių pažiūrų derinio, taip pat dėl to, kad trūksta aiškios ideologinės orientacijos. Politinis centrizmas paprastai yra konsensuso skatinamas ir pragmatiškas.
Terminas „centrizmas“ reiškia požiūrio vietą politiniame spektre, o tai identifikuoja penkis politinių nuostatų tipus. Politiniai radikalai ir liberalai yra kairiajame spektro gale, o konservatoriai ir reakcionieriai yra dešinėje. Radikalai ir reakcionieriai, nors ir turi skirtingus politinius požiūrius, linkę pasisakyti už kraštutinius pokyčius. Centristai patenka į nuosaikią kategoriją ir dažnai griežtai nepripažįsta savęs kaip konservatoriai ar liberalai. Centrizmas reiškia pusiausvyrą tarp politinės kairės ir dešinės.
Centristai gali identifikuotis kaip „politiniai nuosaikieji“ arba „nepriklausomi“, o tai reiškia, kad jie nevisiškai pritaria tam tikroms politinėms ideologijoms, tokioms kaip marksizmas ar neokonservatizmas. Politinį centrizmą sunku apibrėžti centristinėmis pozicijomis tokiomis temomis kaip žmogaus teisės, demokratija ir ekonomika, nes centristai turi skirtingas nuomones. Jie paprastai priima konservatyvių ir liberalių idealų derinį, nukreiptą į bendrą tikslą, nesvarbu, ar tai būtų asmens laisvė, lygybė, ar žmonių gerovė.
Politinis centrizmas dažniausiai yra santūrus požiūris. Centristai dažniausiai laikosi status quo, nes paprastai nepritaria radikaliems valdžios struktūros, teisės ar bendrųjų valdymo principų pokyčiams. Nors centrizmas gali pripažinti politinės sistemos klaidas, centristai paprastai pasisako už laipsniškus pokyčius, nukreiptus į konkretų tikslą.
Centristai dažniausiai tiki, kad norint išspręsti politines, socialines ir ekonomines problemas reikia rasti vidurį tarp tautos dešiniųjų ir kairiųjų partijų. Nuosaikūs politikai gali būti dvipartiniai ir kurti politines koalicijas konkrečiais klausimais. Centrizmo kritikai teigia, kad centristai yra sustingę ir patenkinti status quo, lieka ideologiniame „viduryje“, kad susilaikytų nuo ekstremizmo. Tačiau centristai įrodinėja, kad jų nuomonė yra pragmatiška ir kad jie nepatenkina ypatingų interesų ar nesistengia prisitaikyti prie konkrečios ideologijos.
Nors kai kurie centristai gali manyti, kad identifikavimas kaip politinės partijos narys prieštarauja centrizmui, kelios centristinės politinės partijos egzistuoja visame pasaulyje, ypač Europoje. Nors Jungtinėse Valstijose nėra oficialaus centristų atstovų, tokios grupės kaip Centristų partija ir Amerikos Centristų partija remia visuomenei atsidavusius kandidatus, o ne specialias interesų grupes ar apibrėžtas politinių partijų platformas. Europoje yra keletas centristinių politinių partijų, pavyzdžiui, Suomijos centro partija. Kitos politinės partijos gali nepripažinti „centristų“, tačiau jų platformose gali būti tiek liberalių, tiek konservatyvių idealų. Daugelis socialdemokratų partijų Europoje vadinamos „centro dešine“ arba „centro kairiąja“.