Cerebrinis paralyžius – tai grupė sutrikimų, turinčių įtakos žmogaus judėjimui, pusiausvyrai ir koordinacijai. Žmogaus paveikimo laipsnis paprastai skiriasi kiekvienam pacientui, o kai kurie pacientai turi mažiau simptomų nei kiti. Kai kuriais atvejais asmeniui, sergančiam šia liga, atsiranda traukulių, susijusių su sutrikimu. Teigiama, kad tokiu atveju žmogui ištinka cerebrinio paralyžiaus priepuoliai. Yra dviejų tipų priepuoliai, kurie dažniausiai pastebimi cerebriniu paralyžiumi sergantiems pacientams. Pirmasis tipas vadinamas toniniu-kloniniu priepuoliu, kurio metu pacientas paprastai praranda sąmonę; antrasis vadinamas kompleksiniu-daliniu priepuoliu, dėl kurio pacientas paprastai nepraranda sąmonės, bet sukelia keistą elgesį, kurio jis greičiausiai neprisimins.
Kai žmogui diagnozuojamas cerebrinis paralyžius, kaltas yra smegenų pažeidimas ar sužalojimas. Būklės simptomai gali būti gana lengvi arba pakankamai sunkūs, kad sutrikdytų net paprasčiausius judesius ar koordinavimo pastangas. Dažnai šia liga sergantis asmuo patirs raumenų spazmus ir jam sunku vaikščioti, bėgioti ir išlaikyti pusiausvyrą. Cerebriniu paralyžiumi sergančiam pacientui taip pat gali būti sunku rašyti ar net kalbėti kai kuriais atvejais. Be to, smegenų pažeidimas, sukeliantis cerebrinį paralyžių, taip pat gali sukelti paciento regėjimo, klausos ar mokymosi problemų; kai kuriems pacientams taip pat pasireiškia traukuliai.
Nors cerebriniu paralyžiumi sergantis asmuo gali patirti kitų tipų priepuolius, vieni iš labiausiai paplitusių yra toninio-kloninio ir kompleksinio dalinio cerebrinio paralyžiaus priepuoliai. Toninio-kloninio cerebrinio paralyžiaus priepuoliai, dar vadinami grand mal traukuliais, dažnai prasideda trumpu paciento riksmu. Tada pacientas paprastai krenta ir patiria raumenų sustingimą, o tai žymi tonizuojančią šio tipo priepuolių stadiją. Be to, kloninės fazės metu pacientas paprastai jaučia rankų ir kojų trūkčiojimą ir trūkčiojimą. Dažnai cerebriniu paralyžiumi sergantis pacientas praranda šlapimo pūslės kontrolę tokio tipo priepuolio metu ir, atgavęs sąmonę, įvykio gali neprisiminti.
Sudėtingi dalinio cerebrinio paralyžiaus priepuoliai paprastai nėra susiję su sąmonės praradimu. Vietoj to, pacientas gali atrodyti tuščias žvilgsnis ir nesuvokti, kas vyksta aplink jį. Tuo metu jis gali atlikti atsitiktinius judesius, kurie atrodo nerangūs, arba judinti burną taip, kaip kramtyti. Kartais žmogus bando nusirengti drabužius, klajoti ar murmėti kompleksinio-dalinio priepuolio metu. Asmuo taip pat gali jausti baimę ir bandyti pabėgti nuo kitų tokio tipo priepuolio metu, bet gali neprisiminti įvykio jam pasibaigus.
Daugeliu atvejų gydytojai gali skirti vaistus, kad išvengtų cerebrinio paralyžiaus priepuolių. Šio tipo gydymo veiksmingumas gali priklausyti nuo priepuolių, kuriuos žmogus patiria, ir nuo vartojamo vaisto. Kartais chirurgija taip pat naudojama cerebrinio paralyžiaus priepuoliams gydyti.