Cerera yra nykštukinė planeta ir didžiausias kūnas asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Jo matmenys yra 975 × 909 km, todėl jis yra maždaug ketvirtadaliu Mėnulio dydžio. Cerera skrieja 3 AU atstumu nuo Saulės. Vidutinė jo paviršiaus temperatūra yra maždaug ~167 K (-159 °F), nors vidurdienį jo temperatūra gali pakilti iki 235 K (apie -38 °C). Tikėtina, kad Cereroje vyrauja silpna atmosfera, kurią lydi paviršinis šalnas.
Kai 1 m. sausio 1801 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzi, Cererą laikė planeta, tačiau 1850 m. astronomų bendruomenė ją perkvalifikavo į asteroidą. Šis pavadinimas išliko daugiau nei 150 metų, iki 2006 m., kai Tarptautinė astronomijos sąjunga ją perklasifikavo kaip nykštukinę planetą kartu su transneptūniškais objektais Plutonu ir Eride. Cerera pavadinta romėnų augalų dievo vardu.
Cerera neklasifikuojama kaip tikroji planeta, nes ji neatitinka vieno iš būtinų planetoms kriterijų; kad išvalytų apylinkes aplink savo orbitą. Kaip ir Plutonas ir Eris, Cerera yra įterpta į asteroidų juostą ir neišvalė savo vietinės kaimynystės. Nepaisant nykštukinės planetos statuso, Cerera sudaro apie trečdalį asteroido juostos masės. Kartu su trimis didžiausiais netoliese esančiais asteroidais – 4 Vesta, 2 Pallas ir 10 Hygiea, Cerera sudaro pusę visos juostos masės.
Galingi Cereros teleskopiniai vaizdai nesuteikia didelės skiriamosios gebos, o bėgant metams Cereroje buvo pastebėti paslaptingi savybių pokyčiai. Tamsi dėmė, pastebėta 1995 metais Hablo kosminiu teleskopu, buvo pavadinta „Piazzi“, tačiau vėlesni stebėjimai su didesnės raiškos Keck teleskopu jos pėdsakų nerado. 2003 ir 2004 m. Hablo nuotraukose matyti mįslinga balta dėmė, kurios pobūdis nežinomas. Balta dėmė gali būti atspindintis ledo lopinėlis.
Cereroje dar neapsilankė jokie kosminiai zondai. 27 m. rugsėjo 2007 d. NASA pradėjo savo Aušros misiją, kurios metu 4 m. bus tiriamas asteroidas 2011 Vesta, o 2015 m. jis atvyks į Cererą. Po metų orbitos jis vis labiau judės arčiau – nuo 5,900 km iki 700 km nuo Cereros paviršiaus.