Cezūra yra pauzė, atsirandanti muzikinėje ar poetinėje kompozicijoje. Cezualinę pauzę poezijos eilutėje padiktuoja normalus kalbos ritmas, o ne metras. Be to, pokalbio ar muzikos pauzė gali būti vadinama cezūra. Žodžio cezūra etimologija turi indoeuropietiškas šaknis. Caesura kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „pjovimas“.
Kartais cezūra atsiranda kartu su skyrybos ženklais, tačiau dažniausiai tai yra natūrali ritmo, kalbos ar melodijos pauzė, o ne autoriaus, kalbėtojo ar dainų autoriaus tyčia.
Poezijoje yra dviejų tipų cezuraliniai lūžiai: moteriškasis ir vyriškasis. Moteriška cezūra yra pauzė, atsirandanti po trumpo arba nekirčiuoto skiemens eilėraščio eilutėje. Vyriškoji ceuralinė pauzė pasižymi pertrauka, kuri atsiranda po ilgo arba kirčiuoto skiemens. Prozodijoje arba eilėraščių studijose cezūra pertraukia metrinę pėdą arba kirčiuotų ar nekirčiuotų skiemenų grupę, naudojamą kaip poetinio metro vienetas, į dvi nelygias dalis.
Atliekant skenavimą arba poezijos matuoklio ir įtampos analizę per simbolius, dvi vertikalios lygiagrečios linijos, vadinamos dvigubais vamzdžiais, identifikuoja aceuralinę pauzę.
Čia yra cezualinių pertraukų pavyzdys, kaip matyti Williamo Butlerio Yeatso eilėraštyje „Inisfree ežero sala“. Vertikalios lygiagrečios linijos yra nuskaitymo įrankiai ir nėra originalaus autoriaus eilėraščio dalis.
Aš dabar pakilsiu ir eisiu, || visada naktį ir dieną
Girdžiu ežero vandens čiurlenimą || su žemais garsais prie kranto…
Cezūra pirmoje eilutėje sutampa su autoriaus taškine pauze. Tačiau natūrali aceuralinė pauzė antroje eilutėje suskaido pėdą į atskiras girdimas dalis be skyrybos ženklų.
Muzikoje penkių horizontalių lygiagrečių linijų simbolis su dvigubu įstrižainės ženklu per viršutines linijas reiškia melodijos pauzę arba visišką tylą.