Kas yra charakterio analizės esė?

Personažo analizės esė yra rašytinis darbas, kuriame kas nors analizuoja ir rašo apie tam tikros istorijos veikėją. Šis rašinys dažnai rašomas kaip klasės užduotis, nors jis taip pat gali būti kritinės rašytinio darbo apžvalgos ar analizės dalis. Pagrindinis šio tipo esė tikslas yra apsvarstyti ir išanalizuoti istorijos veikėją, siekiant geriau suprasti jo prigimtį ir tikslą. Šio tipo esė turėtų naudoti skirtingus istorijos pasakotojo apibūdinimo aspektus, kad atskleistų informaciją apie tą veikėją.

Kai kas nors rašo personažų analizės esė, ji turi suteikti skaitytojui geresnį supratimą apie konkretų personažą raštu ir kaip jis ar ji veikia tame darbe. Nors į tokį rašinį galima įtraukti kelis simbolius, paprastai tai daroma siekiant palyginti du pagrindinius veikėjus arba sutelkti dėmesį tik į vieną veikėją. Smulkūs veikėjai istorijoje gali būti nepakankamai svarbūs arba pateikti nepakankamai, kad būtų reikalinga visapusiška analizė, nors tai labai priklauso nuo istorijos ir jos veikėjų pobūdžio.

Nors šiam rašiniui gali būti naudojami įvairūs formatai, joje dažnai pateikiama veikėjo apžvalga ir tai, kaip jis ar ji tinka istorijai. Paprastai jis pradedamas nuo pagrindinės veikėjo analizės, parodančios, kad rašytojas supranta, kokio tipo veikėją jis analizuoja. Tai gali būti etiketės, pvz., „protagonistas“ ir „antagonistas“, taip pat konkretesni veikėjų tipai, pvz., folijos, dinamiški ir statiški personažai ir net įvairūs istorijų archetipai. Kai nustatomas bendras veikėjas, analizė paprastai tiria, kaip šis veikėjas yra svarbus istorijai ir jos konfliktui.

Veikėjų analizės esė paprastai apima istorijos pavyzdžius, patvirtinančius joje pateiktus teiginius, tiesiogiai arba netiesiogiai apibūdinant. Tiesioginis apibūdinimas reiškia konkrečius būdus, kaip rašytojas tiesiogiai apibūdina savo veikėjus, o netiesioginis apibūdinimas reiškia veikėjo veiksmų ar dialogo pavyzdžius, kad netiesiogiai atskleistų informaciją apie jį. Rašant tokio tipo analizę svarbu suprasti šių tipų apibūdinimus, nes informacijai apie veikėjus atskleisti dažnai naudojami abu metodai. Šie pavyzdžiai gali būti naudojami siekiant paremti teiginius ar argumentus, pateiktus apie veikėją ir jo ryšį su istorija.