Charakteristika yra procesas, kurio metu pasakotojas perteikia informaciją apie veikėją istorijos auditorijai. Tai galima padaryti įvairiais būdais ir paprastai padeda auditorijai geriau suprasti istorijos veikėjus. Tiesioginis apibūdinimas yra aprašomųjų žodžių naudojimas, norint tiesiogiai apibūdinti veikėją skaitytojui ar auditorijai. Tai prieštarauja netiesioginiam charakterizavimui, kai autorius ar kitas pasakotojas naudoja veikėjo veiksmus, išvaizdą ir kitus elementus, kad atskleistų informaciją apie jį auditorijai.
Kaip pasakojimo aspektas, tvirtas charakteristikos yra vienas iš svarbiausių istorijos aspektų, kuriuos gali sukurti rašytojas. Yra įvairių metodų, kuriais galima perteikti informaciją apie veikėją, o metodai dažnai priklauso nuo pasakotojo stiliaus ir pasakojimo terpės. Pavyzdžiui, filmuose, televizijoje ir komiksų knygose dažnai lengva parodyti daug informacijos apie veikėjus tiesiogiai žiūrovams, nes jie iš tikrųjų gali matyti veikėjus. Istorijos tekstinėje aplinkoje, pavyzdžiui, knygos ir radijas, šiek tiek skiriasi, nes informacijai apie veikėjus išreikšti reikia vartoti žodžius.
Tiesioginis apibūdinimas yra įprastas būdas, kuriuo pasakotojas gali atskleisti informaciją apie veikėją, nors literatūroje jis dažnai laikomas silpnesniu iš dviejų metodų. Tiesioginis metodas naudoja aprašomuosius žodžius, dažniausiai būdvardžius, kad skaitytojui perduotų informaciją apie veikėją. Tokio tipo apibūdinimo pavyzdžiai: „Nervinanti katė“, „Viena plepi mergina“ ir „Pernelyg aktyvus berniukas“. Visuose šiuose pavyzdžiuose naudojami tiesioginiai apibūdinimai – „nervaujantis“, „kalbus“ ir „pernelyg aktyvus“ – norint pasakyti skaitytojui informaciją apie veikėją.
Nors tokio tipo apibūdinimas gali būti veiksmingas, jis dažnai laikomas silpnesne pasakojimo forma, todėl daugelis rašytojų nori parodyti skaitytojui išsamią informaciją apie veikėją. Tai galima padaryti įvairiais būdais, dažniausiai naudojant veikėjo išvaizdą, veiksmus ar žodžius. Toks sakinys, kaip „Vyras greitai perėjo kambarį, trenkė ranka į barą ir garsiai pašaukė atsigerti“, yra netiesioginio apibūdinimo pavyzdys. Šiame sakinyje skaitytojas aiškiai mato, kad vyras yra kažkas, kas atrodo, kad skuba arba bent jau neturi laiko blaškytis ir gali būti nusiminęs ar bent jau priešiškas. Visos šios detalės perteikiamos per vyro veiksmų aprašymą, o ne teiginį: „Sujaudintas vyras skubėjo ir grubiai užsisakė išgerti“.