Chytrid grybas yra labai primityvi grybų forma, priklausanti Chytridiomycota grybų šeimai. Yra žinoma daugiau nei 1000 Chytrid grybų rūšių, kurios yra suskirstytos į 127 gentis ir suskirstytos į penkias kategorijas. Dauguma šių Chytridiales paprastai randami vandens arba drėgnoje aplinkoje, nes, kadangi jie yra zoosporinių grybų tipo, šie grybai turi turėti vandeningą terpę savo sporoms perduoti. Grybai gali būti laisvai gyvenantys saprobai, ty grybai, kurie išnyksta ant negyvų ir pūvančių organinių atliekų, arba gali būti parazitai, priklausomi nuo gyvų augalų ir gyvų bestuburių.
Chitridinio grybo ląstelės sienelė sudaryta iš chitino, o kai kurios rūšys gali būti daugialąstės arba vienaląstės. Kaip minėta, chitridinis grybas dauginasi zoosporomis. Kiekviena spora yra judri ir turi vieną žvynelį, kuris padeda jai pereiti vandenį. Šios zoosporos gali egzistuoti ir klestėti tik vėsioje, vandeningoje aplinkoje; jie negali išgyventi labai ilgai sausomis, šiltomis sąlygomis.
Viena iš labiausiai žinomų Chytrid grybų yra rūšis, vadinama Batrachochytrium dendrobatidis. Šis grybelis sukelia chitridiomikozę – mirtiną grybelinę ligą, dėl kurios daugelyje pasaulio šalių sunaikintos visos varlių ir kitų varliagyvių populiacijos. Tyrėjų teigimu, grybelis sunaudoja užsikrėtusio gyvūno odoje esantį keratiną ir dėl to varliagyvių oda sustorėja. Šis odos sustorėjimas neleidžia normaliai kvėpuoti per odą, todėl kaupiasi kalio ir natrio elektrolitų druskos. Šių elektrolitų druskų perteklius sukelia širdies nepakankamumą.
Nors naminių gyvūnėlių savininkai gali gydyti užsikrėtusius varliagyvius, gydyti, išnaikinti arba užkirsti kelią chitridiomikozės grybelinei ligai laukinių varliagyvių populiacijose praktiškai neįmanoma. Kadangi tai labai plintanti liga, būtina apriboti ir reguliuoti varliagyvių pervežimą iš vienos šalies į kitą. Prieš vežant visus vežamus varliagyvius reikia ištirti, ar nėra chritidinio grybelio, taip pat naujoje vietoje būtina laikytis griežtų karantino taisyklių. Laboratorijose naudojamos varlės ir varliagyviai neturėtų būti išleidžiami į laisvę, o jei yra užsikrėtusių gyvių, juos reikia nedelsiant izoliuoti.