Chogha Zanbil yra didžiulis zikuratas, esantis Irane. Tai yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir yra nuo 1979 m. Svetainė yra daugiau nei trijų tūkstančių metų senumo ir yra nepaprastai geros būklės. Tai taip pat vienas iš vienintelių zikuratų, pastatytų už Mesopotamijos ribų.
Ziguratus statė daugybė Mesopotamijoje gyvenusių žmonių, įskaitant babiloniečius, asirus ir šumerus, kurie visi sukūrė didžiulius pavyzdžius. Seniausi zikuratai siekia IV tūkstantmetį prieš mūsų erą, o po 4 amžiaus prieš mūsų erą jie nebestatyti. Per tą trijų tūkstančių metų laikotarpį buvo sukonstruota daugiau nei trisdešimt žinomų zikuratų, o Chogha Zanbil yra vienas didžiausių tokio pobūdžio pavyzdžių ir didžiausias šiuolaikiniame Irane.
Ziguratai buvo statomi ne kaip šventyklos tradicine prasme, nes jos nebuvo skirtos kunigams gyventi ar atlikti ritualus. Vietoj to, zikuratas buvo laikomas dievų poilsio vieta. Pastatę zikuratą prie didelio miesto, valdovai galėjo užtikrinti, kad dievai liktų šalia, pasiūlytų pagalbą mūšyje ir augintų derlių. Ziguratai iš esmės buvo didelės piramidės, turinčios nuo trijų iki septynių aukštų. Zigguratai buvo uždaryti visiems, išskyrus šių Mesopotamijos draugijų kunigus, kurie aukojo zikurato viršuje esančioje šventykloje.
Chogha Zanbil yra vienas iš labiausiai nepaliestų zikuratų, likusių pasaulyje, todėl suteikia puikią galimybę pamatyti šią įspūdingą tūkstančius metų senumo istoriją. Chogha Zanbil buvo pastatytas kažkada XIII amžiuje prieš Kristų, karaliaus Untash-Napirisha. Zigguratas buvo pastatytas kaip Inshushinak, vieno iš trijų pagrindinių elamitų eitų, būstas. Inshushinak taip pat buvo žinomas kaip savaitės tėvas, į jį buvo žiūrima kaip į išmintingą ir dosnų dievą, teisiantį mirusiuosius požemio pasaulyje kartu su deive Lagamal.
Inshushinak taip pat buvo žinomas kaip Susos valdovas, kur buvo jo pagrindinė šventykla. Kai kurie žmonės mano, kad Untash-Napirisha pastatė Chogha Zanbil, siekdamas paversti regioną nauju religiniu centru, užėmusio Susos vietą. Tačiau didžiojo projekto buvo atsisakyta, mirus Untašui-Napirišai, nors Čogha Zanbilas ir toliau buvo užimtas ir naudojamas iki VII amžiaus prieš Kristų, kai jį sugadino asirai.
Visame Chogha Zanbil komplekse yra vienuolika nedidelių šventyklų, be Inshushinak zikurato, karališkieji rūmai, įvairūs kapai ir trijų pakopų siena, sauganti teritoriją. Iš pradžių atrodė, kad komplekse turėjo būti ištisos dvidešimt dvi šventyklos, kurių kiekviena buvo skirta įvairiam mažam elamitų dievui. Dėl daugybės atstovaujamų dievų gali būti, kad Untash-Napirisha ketino Chogha Zanbil padėti suvienyti Elamo aukštumų ir žemumų religijas.
Čogha Zanbilo zikuratas turi penkis aukštus ir, nors bėgant metams nuo vėjo ir vandens bei ankstesnių atakų sugriuvo, jis vis dar puikiai išsilaikęs. Visa forma vis dar gana aiškiai matoma iš tolo, ant daugelio akmenų vis dar randami užrašai, iš plytų sumūryti vandens kanalai vis dar visiškai nepažeisti, nemažai išraižytų vizualinių elementų vis dar randama in situ.