Choledokolitiazė yra medicininis terminas, reiškiantis tulžies akmenų buvimą bendrame tulžies latake, per kurį tulžis iš kepenų patenka į tulžies pūslę ir plonąją žarną. Tulžies akmenys gali susidaryti pačiame tulžies latake arba nukeliauti iš tulžies pūslės į lataką. Akmenys sukelia užsikimšimus, kurie galiausiai gali sukelti tulžies latakų sudirginimą, infekciją ir randus. Choledocholitiazę paprastai gali išspręsti gastroenterologas, kai liga nustatoma anksti.
Tulžies akmenys gali būti sudaryti iš cholesterolio, kalcifikuotų mineralų arba tulžies pigmento, kurį sukietino bakterijos. Akmenys, kurie susidaro tulžies latakuose, dažniausiai yra bakterinių infekcijų pasekmė, o iš tulžies pūslės migruojantys akmenys paprastai yra cholesterolio ir kalcio sankaupos. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti tulžies akmenlige yra moterys, nutukimas ir vyresni nei 60 metų amžiaus, nors bet kokio amžiaus ir bet kurios lyties žmogus gali turėti tulžies akmenų.
Ankstyvosiose stadijose choledocolitiazė gali nesukelti jokių fizinių simptomų. Akmeniui augant ir užsikimšus, žmogus gali patirti aštrius pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą ir karščiavimą. Asmuo taip pat gali prarasti apetitą ir jaustis pavargęs. Gelta gali atsirasti, kai užsikimšimas pablogėja, o visiškas užsikimšimas gali sukelti plyšimą, randus ir infekciją. Asmuo, pajutęs bet kokius galimus tulžies akmenligės simptomus, turėtų kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją, kad išvengtų galimai gyvybei pavojingų komplikacijų.
Pirminės sveikatos priežiūros specialistas, įtaręs choledokolitiazę, nukreips pacientą pas specialistą, kad jis atliktų išsamesnį įvertinimą. Gastroenterologas paprastai atlieka pilvo ultragarsą, kad nustatytų užsikimšimą, ir paima kraujo mėginį, kad patikrintų, ar nėra tulžies. Gydytojas dažnai atlieka papildomą diagnostinį tyrimą, vadinamą endoskopine retrogradine cholangiopankreatografija (ERCP), kad tiksliai nustatytų tulžies akmenų vietą ir patikrintų, ar nėra plyšimų. ERCP metu ilgas vamzdelis, vadinamas endoskopu, įkišamas į gerklę ir nukreipiamas į tulžies pūslę, kad išsiskirtų tam tikros rūšies dažai, kuriuos galima aptikti rentgeno spinduliuote.
Dauguma choledocholitiazės atvejų taip pat gali būti gydomi ERCP. Gydytojas tiekia plonus instrumentus per endoskopą, kad nustatytų ir pašalintų užsikimšimą. Gali prireikti labiau invazinės chirurginės procedūros, norint pašalinti labai didelį akmenį arba akmenį, kurio nepašalina ERCP. Po operacijos pacientui paprastai skiriami antibiotikai ir skausmą malšinantys vaistai, taip pat iš naujo įvertinama, ar tulžies pūslė nebuvo pažeista. Asmeniui, kuriam yra tulžies pūslės akmenligė, yra didelė rizika, kad ateityje jų susidarys daugiau, tačiau vaistai ir dažni patikrinimai gali padėti išvengti kito tulžies akmenligės atvejo.