Cholestazė yra medicininė būklė, kai tulžis negali tekėti iš tulžies pūslės į plonąją žarną. Yra keletas skirtingų šios rūšies problemų priežasčių, tačiau „cholestazės“ etiketė tinka joms visoms; apskritai jis vartojamas apibūdinti rezultatui, ty užsikimšusią tulžį, o ne tikrąją priežastį. Fizinės kliūtys yra vienos iš lengviausiai suprantamų. Kai kepenyse ar plonojoje žarnoje atsiranda masių, auglių ar kitų ataugų, tulžies kanalas gali užspringti ir pradėti kauptis. Taip pat yra keletas cheminių priežasčių, kodėl tulžis išsiskiria ne taip, kaip turėtų, įskaitant genetinius defektus ir rimtus hormoninius pokyčius. Nėščioms moterims dažnai ypač gresia pastaroji. Daugeliu atvejų simptomai yra vienodi, nepaisant priežasties, įskaitant šlapimo patamsėjimą, akių ir odos pageltimą bei stiprų niežėjimą, ypač ant rankų ir kojų. Sąlyga beveik visada lengvai pagydoma, tačiau norint išvengti rimtų pasekmių sveikatai, labai svarbu skubi medicininė pagalba.
Tulžies vaidmuo apskritai
Tulžis yra svarbi žmogaus virškinimo dalis. Tai tiršta, lipni medžiaga, kurią gamina kepenys, o pagrindinė jos užduotis – padėti plonajai žarnai suskaidyti sudėtingus riebalus, kurie gaunami su maistu. Jas suskaidžius ne tik lengviau virškinamos, bet ir lengviau greitai paverčiamos energija. Daugeliu atvejų kepenys iš anksto gamina tulžį, kurią kaupia tulžies pūslėje. Kai virškinimo sistemai to reikia, jis patenka į plonąją žarną ir pradeda dirbti – tada kepenys paprastai pradeda gaminti daugiau.
Cholestazė atsiranda, kai kažkaip sutrinka perėjimas iš tulžies pūslės į žarnyną, o tai sukelia atsarginę kopiją ir perpildymą. Dėl obstrukcijos gali atsirasti nenormalus lipidų ir tulžies druskų kaupimasis kraujyje, nes jų negalima pašalinti iš organizmo. Galimos komplikacijos yra kaulų susilpnėjimas, viduriavimas ir organų nepakankamumas.
Fizinės kliūtys
Kai būklė pažymėta „intrahepatinė“, tai reiškia, kad kepenyse yra tulžies nutekėjimo kliūtis. Tai dažnai yra labiausiai paplitusi forma ir jai būdingos tokios sveikatos būklės kaip hepatitas arba didelė mažų latakėlių obstrukcija. Kita vertus, ekstrahepatinė būklė yra užsikimšimas už kepenų ribų. Tai gali atsirasti kaip operacijos komplikacija, dėl infekcijos, naikinančios audinius, arba dėl rimto sužalojimo. Jį taip pat gali sukelti navikai ar akmenys tulžies latakuose.
Genetinės ir hormoninės problemos
Žmonės kartais taip pat gali patirti tulžies atsargų dėl cheminio disbalanso organizme, dėl kurio tulžies latakai susitraukia, susiaurėja arba susitraukia. Tokios problemos dažnai kyla dėl genetinės anomalijos arba įgimtos kepenų problemos. Pavyzdžiui, kepenų liga dažnai apima tulžies užsikimšimą ir latakų kolapsą. Kartais priežastis gali būti ir hormoniniai poslinkiai, nors tokiais atvejais problema dažniausiai yra laikinesnė; kai tik hormonai stabilizuojasi, problema paprastai išnyksta. Esant genetinei anomalijai, problema yra daugiau ar mažiau nuolatinė.
Ypatingi rūpesčiai nėštumo metu
Nėštumas padidina tulžies latakų jautrumą estrogenui, kuris gali sukelti specialią būklę, vadinamą „nėštumo cholestaze“. Jis dažniausiai išsivysto antrą ar trečią nėštumo semestrą ir dažnai sukelia stiprų niežulį. Gydymas paprastai apima reguliarų vaisiaus stebėjimą ir vietinių vaistų nuo niežėjimo vartojimą. Moteris taip pat gali susirgti šia liga vartodama kontraceptines tabletes su didelės hormonų koncentracijos. Daugeliu atvejų viskas normalizuosis, kai hormonų lygis normalizuosis dėl gimimo arba nutraukus tablečių vartojimą.
Diagnozė ir gydymas
Diagnozė paprastai prasideda įvertinus paciento išorinius simptomus. Iš ten medicinos specialistai ir priežiūros paslaugų teikėjai paprastai užsako kraujo tyrimus ir diagnostinį vaizdą, pvz., kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba pilvo ultragarsą, kad patvirtintų, ar tulžis tekėja tinkamai, ar ne.
Gydymas paprastai priklauso nuo priežasties. Infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais, o akmenys, navikai ar kiti ataugai dažniau gydomi chirurginiu ar kitomis invazinėmis procedūromis. Stentai kartais taip pat įterpiami į susiaurėjusią arba užblokuotą tulžies latako dalį, kad būtų atkurtas tulžies tekėjimas.
Paprastai šios būklės galima išvengti. Skiepijimas nuo hepatito A ir hepatito B paprastai yra gera vieta pradėti, ypač žmonėms, kuriems gresia šia liga. Hepatitas ne visada yra susijęs su tulžies problemomis, tačiau jie dažnai yra susiję. Taip pat paprastai rekomenduojama apriboti alkoholio ir stiprių vaistų vartojimą, nes laikui bėgant jie gali pakenkti kepenims.