Cholinerginė dilgėlinė yra odos bėrimo tipas, kurį sukelia prakaitavimas. Bėrimas prasideda kaip dilgčiojantis šiltas odos lopinėlis, o maždaug per pusvalandį atsiranda niežtinčių raudonų gumbelių. Cholinerginė dilgėlinė gali būti nemaloni ir sunkinanti, tačiau dažniausiai ji nesukelia rimtų sveikatos problemų. Geriamųjų antihistamininių vaistų vartojimas, kvėpuojančių drabužių dėvėjimas ir veiklos, sukeliančios pernelyg didelį prakaitavimą, vengimas gali padėti sumažinti protrūkių dažnį ir sunkumą.
Ūmus odos sudirginimas, susijęs su cholinergine dilgėline, laikomas padidėjusio jautrumo reakcija, panašia į alerginę reakciją. Kai ant odos yra prakaito ir šilumos, organizmo imuninė sistema išskiria histaminus, kurie sukelia uždegimą. Potencialiai bet kokia veikla ar situacija, sukelianti prakaitavimą, gali sukelti bėrimą padidėjusio jautrumo asmeniui. Karštas oras, intensyvi mankšta, siauri drabužiai ir karštos vonios yra dažni veiksniai.
Ši būklė dažniausiai pastebima 10–30 metų žmonėms, tačiau cholinerginė dilgėlinė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tam tikri veiksniai gali padidinti odos bėrimų atsiradimo tikimybę, pavyzdžiui, nutukimas, gyvenimas karštame klimate, sunki astma ir alergija. Be to, daugelis žmonių, kenčiančių nuo cholinerginės dilgėlinės, turi lėtinių odos problemų, tokių kaip egzema. Net ir be gydymo, būklė paprastai sumažėja ir ilgainiui praeina savaime per kelerius metus.
Daugumai žmonių, sergančių cholinergine dilgėline, atsiranda bėrimų ant rankų ir krūtinės. Galimi bėrimai kitose kūno vietose, bet nedažni. Kai atsiranda prakaitavimas, mažas odos lopinėlis paprastai tampa šiltas ir raudonas. Jis gali pradėti niežėti, dilgčioti ar deginti per kelias minutes, ir pradeda atsirasti nedideli dilgėlinė. Asmenys, kuriems yra sunkus padidėjęs jautrumas, gali jausti galvos skausmą, krūtinės skausmą ir kvėpavimo sutrikimus, nes jų bėrimai pablogėja. Daugeliu atvejų simptomai pradeda išnykti maždaug po valandos, kai žmogus pailsi ir atvėsta.
Asmuo, kuris dažnai patiria odos bėrimus, turėtų apsilankyti pas dermatologą, kad aptartų gydymo galimybes. Gydytojas gali paklausti apie simptomus ir atlikti alergijos tyrimus, kad nustatytų, ar reikia gydyti nosies alergijas ar astmą. Daugumai pacientų skiriami antihistamininiai vaistai ūminių priepuolių metu arba kasdien, kaip prevencinė priemonė nuo cholinerginės dilgėlinės. Be to, gali būti skiriami vietiniai kremai, mažinantys deginimą ir niežėjimą.
Dermatologas taip pat gali padėti pacientams nustatyti jų sukeliamus veiksnius ir sužinoti, kaip jų išvengti. Mankštos rutinos keitimas arba sumažinimas gali padėti sumažinti pasikartojančių odos problemų riziką. Lengvi, kvėpuojantys, nesusitraukiantys drabužiai gali padėti išlaikyti prakaitą nuo odos. Ne visada įmanoma išvengti visų provokuojančių veiksnių, ypač jei žmogus gyvena karštame klimate, tačiau imantis visų įmanomų atsargumo priemonių nuo cholinerginės dilgėlinės gali žymiai sumažinti epizodų dažnį.