Cholinerginis receptorius yra tam tikros rūšies ląstelė, kurios molekulinė struktūra reaguoja į specifinį neuromediatorių, vadinamą acetilcholinu. Šie konkretūs receptoriai yra autonominės nervų sistemos dalis. Be acetilcholino, cholinerginiai receptoriai taip pat yra jautrūs dviejų specifinių rūšių vaistams, būtent nikotinui ir muskarinui. Todėl receptoriai skirstomi į dvi subkategorijas arba tipus, būtent nikotino receptorius ir muskarino receptorius, priklausomai nuo to, kuris vaistas veikia konkretų receptorių.
Žmogaus kūne tam tikros mažos molekulės, vadinamos neurotransmiteriais, perduoda informaciją iš nervų galūnių į įvairias ląsteles, kad sukeltų specifinę fiziologinę reakciją. Cholinerginiai receptoriai taip pavadinti, nes jie reaguoja į neuromediatorių, žinomą kaip acetilcholinas. Šiuos specifinius receptorius galima rasti autonominėje nervų sistemoje ir smegenyse. Autonominė nervų sistema, suskirstyta į simpatinę ir parasimpatinę sistemą, yra periferinės nervų sistemos dalis ir sukelia tam tikrų vidaus organų ir lygiųjų raumenų, įskaitant širdį, reakcijas. Dėl savo vietos ir reakcijos į acetilcholiną cholinerginiai receptoriai kontroliuoja tam tikras reakcijas, atsirandančias širdyje ir kituose organuose, įskaitant žarnyną, prostatą ir šlapimo pūslę.
Iš esmės acetilcholino molekulės jungiasi prie receptorių molekulių receptorių ląstelėse. Energijos impulsas sukuriamas ir perduodamas per skilimą tarp ląstelių, vadinamų sinapse arba sinapsiniu plyšiu. Tada impulsas perduodamas paveiktam organui ar raumeniui, sukuriant pageidaujamą reakciją. Jei impulsas perduodamas per simpatinę nervų sistemą, reakcija dažniausiai yra tam tikra stimuliacija, pvz., padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ar kvėpavimas. Priešinga reakcija įvyksta, jei impulsas keliauja per parasimpatinę nervų sistemą ir paprastai sukelia tam tikrą atsipalaidavimo atsaką.
Be acetilcholino, cholinerginiai receptoriai yra jautrūs tam tikriems vaistams, ypač nikotinui ir muskarinui. Nikotino yra tabake ir tabako gaminiuose. Jis gali turėti stimuliuojantį poveikį autonominės nervų sistemos cholinerginiams receptoriams, ypač simpatinei šakai, kuri yra autonominės sistemos dalis, reaguojanti į streso veiksnius. Panašiai tam tikrose grybų rūšyse esantis muskarinas taip pat gali turėti stimuliuojamąjį poveikį, kuris, be kita ko, gali paveikti žmogaus kraujotaką ir sukelti gausų prakaitavimą bei netikėtus žarnyno judesius. Receptorių, kuriuos veikia muskarinas, nikotinas neveikia ir atvirkščiai.
Procesas, kurio metu cholinerginiai receptoriai gauna ir perduoda informaciją per autonominę nervų sistemą, yra sudėtingas. Nors tai, kas išdėstyta pirmiau, suteikia pagrindinę apžvalgą apie tai, kas yra cholinerginis receptorius ir kaip jis veikia, yra daug daugiau proceso aspektų, kurie nėra įtraukti. Vykdomi tyrimai dėl tikslaus šių receptorių pobūdžio ir sudėties bei kaip tiksliai jie reaguoja ne tik į acetilcholiną, bet ir į nikotiną bei muskariną žmogaus organizme.