Chordos tympani yra veido nervas, perduodantis nervinius impulsus iš liežuvio į smegenis, kur šie impulsai paverčiami skonio pojūčiu. Chorda tympani nervo kilmė yra vieno iš pagrindinių veido nervų, vadinamo septintuoju kaukolės nervu, šaka. Ši šaka atsiranda veido kanale, kauliniame kanale, esančiame kaukolės šone, maždaug akiduobių lygyje. Iš veido kanalo chorda tympani nukreipiamas per vidurinę ausį, eina iš priekio į galą išilgai ausies būgnelio arba būgnelio. Iš kaukolės išlindęs į burnos ertmę, šalia liežuvio pagrindo, nervas susijungia su nervinio audinio grupe, vadinama submandibuliniu gangliju, o tada tęsiasi į liežuvį ir inervuoja ląsteles liežuvio priekyje.
Pagrindinis chorda tympani nervo vaidmuo jaučiant skonį yra aptikti skonį priekiniuose du trečdalius liežuvio ir perduoti atitinkamus nervinius impulsus į smegenis. Ši funkcija atliekama nervo jutimo skaidulomis. Be šių jutimo skaidulų, nerve taip pat yra kitokio tipo skaidulų, kurios skatina submandibulines ir poliežuvines seilių liaukas, todėl jos gamina seiles. Dar viena šių stimuliuojančių skaidulų funkcija – išplėsti liežuvio kraujagysles.
Chorda tympani anatomija yra susijusi su daugybe kitų susijusių veido nervų. Žandikaulio nervas liežuviu perduoda temperatūros, lytėjimo ir skausmo pojūčius. Kitas nervas, glossopharyngeal nervas, perduoda skonio pojūčius iš užpakalinio liežuvio trečdalio į smegenis. Vagus nervas inervuoja antgerklį.
Žinduolių skonio sistema sudaro sudėtingą grįžtamojo ryšio kilpą. Įvairūs nervai, susiję su šia sistema, gali slopinti vienas kitą, todėl žmogus gali tapti nejautrus stipriam skoniui. Pavyzdžiui, jei žmogus burnoje laiko saldainį su stipriu rūgštu skoniu, po kurio laiko skonis atrodys ne toks intensyvus. Atrodo, kad chorda tympani atlieka svarbų vaidmenį slopinant signalus iš kitų nervų, susijusių su skonio pojūčiu. Chorda tympani pažeidimas gali sutrikdyti slopinimo funkciją, todėl skonio pojūtis tampa nepastovus ir nekontroliuojamas.