Laikrodis tarsi valdo žmonių gyvenimus, diktuoja jų dienos ritmą. Jie pakyla tam tikru laiku, valgo reguliariais intervalais ir kiekvieną vakarą gali turėti nustatytą laiką miegoti. Netgi mūsų kūnai veikia skirtingai skirtingu paros metu, kai, pavyzdžiui, miegant didėja kai kurių hormonų lygis, o kraujospūdis svyruoja priklausomai nuo paros laiko. Chronoterapija veikia pagal principą, kad gyvenimas pagal laikrodį yra skirtas ne tik kasdieninei veiklai, bet ir tam tikroms sveikatos problemoms, tokioms kaip astma ir vėžys. Kai kuriems vaistams galima skirti didesnį veiksmingumą, o kai kurioms psichikos sveikatos problemoms laikas taip pat turi didelę įtaką. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms, kenčiantiems nuo bipolinio sutrikimo, padėjo tam tikra chronoterapija, kuri iš naujo nustato natūralų jų kūno ritmą arba kūno laikrodžius.
Yra keletas patikrintų chronoterapijos principų, įskaitant paties organizmo cirkadinį ritmą. Žmogaus temperatūra per dieną svyruoja nuspėjamai, o moters temperatūra pakyla įvykus ovuliacijai. Sportinius rezultatus tiriantys specialistai pastebėjo, kad po pietų raumenų jėga yra didesnė nei ryte. Netgi junginiai, randami žmogaus piene, skirtingu paros metu skiriasi. Vyrus paveikia hormonas testosteronas, kurio jų organizme ryte randama daugiau, o vėliau dienos metu lygis mažėja.
Chronoterapija – tai natūralių organizmo ritmų derinimas su pacientui reikalingu gydymu, nesvarbu, ar tai susiję su psichikos ligomis, aukštu kraujospūdžiu, endokrininėmis sistemomis ar kitomis medicininėmis problemomis. Chronoterapija taip pat gali turėti įtakos paciento vartojamų vaistų kiekiui. Kartais prireikia mažesnės tam tikrų rūšių vaistų dozės, jei organizmo laikrodis yra optimizuotas. Kai kuriems gydytojams patinka chronoterapijos teikiamas pranašumas, nes jie pastebėjo, kad pacientai geriau laikosi savo vaistų vartojimo tvarkaraščio, kai vaistai veikia geriau, o kartais taip pat yra papildomos naudos, nes sumažėja nepatogaus šalutinio poveikio.
Chronoterapijos vaidmuo ryškiausias vaistų terapijos srityje, gydytojai vaistus skiria atsižvelgdami ne tik į ligą ar būklę, bet ir į paros laiką. Kai kurių vaistų formulės buvo pakeistos, kad būtų geresnis jų veikliųjų medžiagų išsiskyrimo laikas, o tai vadinama chronoterapiniais vaistais. Kai kurie vaistai, naudojami kovojant su vėžiu taikant chemoterapiją, yra veiksmingesni tam tikru paros metu ir sumažėja jų toksiškumas.