Cistinė adenoma, geriau žinoma kaip cistadenoma, yra gerybinio naviko tipas, kuriam būdinga uždara maišelio struktūra, vadinama cista. Kai cistinė adenoma tampa piktybine, ji vadinama cistadenokarcinoma. Šis navikas klasifikuojamas pagal jo formą ar vietą.
Cistadenoma gauna etiketę dėl savo kilmės būdo. Be „cistos“ ir „cistinės“ priešdėlių, apibūdinančių jo struktūrą, terminas „adenoma“ vartojamas kaip klinikinis jos gerybinio naviko statuso terminas. Tai tiesiog reiškia, kad navikas yra nekenksmingas. Adenomos dažniausiai išsivysto iš epitelio audinio, kuris yra ląstelių grupė, kuri iškloja vidinius kūno paviršius.
Yra keletas cistinės adenomos tipų, kurie pavadinti pagal tekstūrą ir formą arba jų atsiradimo vietą. Pavyzdžiui, pagal formą papiliarinė cistadenoma yra panaši į spenelį, o serozinė ir gleivinė cistadenoma primena atitinkamai šviesiai geltoną skaidrumą ir slidžią serozinio skysčio ir gleivių tekstūrą. Kalbant apie vietą, navikas gali būti aptiktas tokiuose organuose kaip kasa, tulžies latakas ar priedas.
Nepaisant tradicinio nekenksmingo pavadinimo, šis navikas vis dar gali būti piktybinis. Tai reiškia, kad jis gali išaugti ir nekontroliuojamai plisti į kitas kūno dalis, taip išsivystydamas į vėžį. Tokie navikai vadinami karcinoma, o cistinės adenomos atveju tampa cistadenokarcinoma. Dažniausios šios būklės vietos yra kiaušidės ir kasa.
Cistinė adenoma dažniausiai diagnozuojama naudojant rentgeno kompiuterinę tomografiją (KT). Tai medicininis vaizdo gavimo metodas, kurio metu sukuriami trimačiai paveikslėliai, atskleidžiantys kūno vidų. KT skenavimas yra ypač naudingas nustatant cistadenomą, nes jie yra veiksmingesni nei įprasti rentgeno spinduliai, atskleidžiantys epitelio audinio anomalijas.
Tačiau cistadenoma paprastai nerodo jokių simptomų. Paprastai jie aptinkami, kai pacientas eina į įprastinį patikrinimą. Gydytojas turi nuspręsti, ar cistą pašalinti, ar palikti ją ramybėje.
Jei cistinės adenomos auga arba yra gana tvirtos, gydytojas turėtų jas pašalinti. Paprastai tai atliekama atliekant laparoskopiją – chirurginę procedūrą, kurios metu per mažus kūno pjūvius įkišamas stebėjimo instrumentas, vadinamas laparoskopu, kad būtų galima pamatyti numatomos operacijos sritį. Mažiau kietos ir daugiau skysčių turinčios cistinės adenomos paliekamos atskirai, kad galiausiai ištirptų, nes laikomos nepavojingomis.