Cistinė neoplazma yra nenormalus augimas ant kūno arba jo viduje, kurį sukelia neįprastai greita ląstelių gamyba. Šios audinių masės gali atsirasti daugelyje kūno organų arba jos gali būti tiesiog po oda. Jei cista sudaro matomą gumbą, ji vadinama naviku. Be to, cistinės neoplazmos gali išsivystyti į vėžį arba gali būti ne vėžinės, o vaizdiniai tyrimai nustato konkrečią prognozę. Cistinės neoplazmos gydymas dažnai apima cistos pašalinimą.
Sąvoka “cistinė neoplazma” kilusi iš termino “neoplazija”, kuris reiškia naujų ląstelių perteklių tam tikroje kūno vietoje. Kai dėl perprodukcijos susidaro į maišelį panašus uždaras objektas, kuris yra aiškiai atskirtas nuo paveikto audinio, susidaro cistos. Cistos vidus gali būti kietas arba užpildytas skysčiais ar oru. Jei cistinė neoplazma pradeda įsiskverbti ir pažeisti kūno audinius, greičiausiai objektas yra vėžinis piktybinis navikas.
Konkrečios cistinės neoplazmos priežastys iš esmės nežinomos, nors genetiniai veiksniai gali turėti didelės įtakos kai kurioms ligoms. Pagreitėjęs ląstelių augimas dažnai būna kloninio pobūdžio, o tai reiškia, kad viena nenormali ląstelė gamina kelias genetiškai identiškas savęs kopijas. Tada susidariusi nedidelė klonuotų ląstelių kolonija maitina ir skatina neoplazmo augimą.
Daugumoje vidinių organų gali išsivystyti cistinės neoplazmos. Pavyzdžiui, cistos, gaminančios medžiagą, vadinamą mucinu, gali atsirasti kasoje arba aplinkiniuose organuose. Taip pat yra keletas konkrečių cistinių navikų poskyrių, kurie skiriasi pagal jų struktūrą, vietą ir piktybiškumo potencialą. Poskyrių pavyzdžiai yra cistademona ir papiliariniai navikai. Priešingai nei organų cistinės neoplazmos, prie odos atsirandančios atmainos yra žinomos kaip cistinės riebalinės neoplazmos.
Cistinės neoplazmos simptomai gali būti bendri arba specifiniai, priklausomai nuo vietos. Pavyzdžiui, kiaušidžių cistos gali sukelti kraujavimą arba trukdyti moters menstruaciniam ciklui. Galbūt labiausiai paplitęs bendras simptomas yra skausmas, ypač jei augimas spaudžia organą ar nervų sritį. Tačiau daugeliu atvejų augimas nesukelia jokio pastebimo šalutinio poveikio.
Vaizdo gavimo ir skenavimo medicinos aparatai yra vienas geriausių būdų aptikti cistinį naviką, ypač jei augimas nesukelia pastebimo gumbelio ar jokių akivaizdžių simptomų. Kompiuterinė tomografija ir endoskopinis ultragarsas yra du įprasti aptikimo būdai. Abu šie metodai apima skaitmeninių kūno vidaus vaizdų kūrimą.
Gydymo protokolai skirsis priklausomai nuo konkretaus cistinio naviko atvejo. Jei augimas nėra įkyrus ar žalingas, jį galima palikti ramybėje. Tačiau dažniausiai reikia pašalinti skausmingus ar piktybinius navikus. Šis žingsnis dažnai atliekamas naudojant chirurginius metodus.