Cistometrograma yra medicininio tyrimo procedūra, atliekama moterims ir vyrams. Jį paprastai skiria gydytojas, dažniausiai urologas, kai pacientui kyla problemų su šlapinimu. Vertinant matuojamas šlapimo pūslės slėgis ir talpa. Tai taip pat gali atskleisti kitus šlapimo pūslės sutrikimus ar susijusias ligas.
Dažniausios problemos, kurioms diagnozuoti naudojamas testas, yra hiperaktyvi šlapimo pūslė, sunkumas šlapintis arba šlapimo susilaikymas ar šlapimo nelaikymas. Vyrai, kurie ruošiasi prostatos operacijai, dažnai turi atlikti šią procedūrą, kad nustatytų, ar jų prostatos padidėjimas turi ką nors bendro su šlapimo pūslės problema. Testas taip pat paprastai naudojamas žmonėms, kenčiantiems nuo ligų, turinčių įtakos šlapimo pūslės elgesiui, pvz., spina bifida, išsėtine skleroze ar epilepsija.
Tyrimas paprastai atliekamas ambulatoriškai. Paprastai procedūra trunka nuo 30 iki 45 minučių. Jei pacientas vartoja tam tikrus vaistus, cistometrogramos daryti negalima, nes vaistai gali iškraipyti tyrimo rezultatus. Taip pat reikia atidėti, jei pastebimi šlapimo takų infekcijos pėdsakai arba jei pacientas karščiuoja.
Procedūra apima dviejų kateterių įvedimą į kūną. Mažas tiesiosios žarnos kateteris naudojamas slėgiui pilvo ertmėje apskaičiuoti. Kitas mažas kateteris įvedamas per šlaplę į šlapimo pūslę, kad būtų matuojamas slėgis. Išorinės anestezijos tepalai paprastai tepami kateterio įvedimo vietose.
Tada abu kateteriai prijungiami prie matavimo prietaiso. Vanduo, sustiprintas druskos tirpalu, sklandžiai ir lėtai pumpuojamas į šlapimo pūslę. Šiuo metu pacientas klausiamas apie fizinius jausmus, kuriuos jis patiria, kad nustatytų medicininę problemą. Pasibaigus tyrimui, šlapimo pūslė ištuštinama ir vamzdeliai pašalinami.
Prieš atliekant cistometrogramą nevalgius ar nuryti valymo priemonių nereikia. Nemaža dalis pacientų jaučia nedidelį diskomfortą šlapinantis iki 48 valandų po tyrimo. Siekdamas palengvinti šį diskomfortą, gydytojas dažnai rekomenduoja pacientui per tą laiką padidinti suvartojamo vandens kiekį iki 34–68 uncijų (nuo vieno iki dviejų litrų). Yra nedidelė nedidelės infekcijos tikimybė tose vietose, kur įvedami kateteriai.
Gydytojui arba laboratorijai išnagrinėjus cistometrogramos rezultatus, gydytojas paprastai aptaria gydymo galimybes su pacientu. Tai gali apimti vieno ar kelių receptinių vaistų vartojimo režimą. Kai kuriais atvejais problemai išspręsti gali būti rekomenduojama operacija.