Cistouretroskopija, taip pat žinoma kaip cistoskopija, yra chirurginė procedūra, kurios metu gydytojas naudoja instrumentą paciento šlapimo pūslės vidiniam tyrimui. Jei pacientui pasireiškia simptomai, susiję su šlapimo takais, pvz., skausmas šlapinantis arba pasikartojančios šlapimo pūslės infekcijos, gydytojas gali norėti atlikti cistouretroskopiją. Pacientas, kuriam reikia šios procedūros, taip pat gali patirti nekontroliuojamą šlapinimąsi arba negalėjimą šlapintis. Atliekant šį tyrimą, gydytojas turėtų sugebėti diagnozuoti bet kokius šlapimo pūslės ar šlaplės, vamzdelio, kuriuo šlapimas išeina iš šlapimo pūslės, sutrikimus.
Ištyrus šlapimo pūslės ir šlaplės vidų, gydytojas gali ieškoti navikų šlapimo pūslėje arba inkstų akmenų, kurie nukeliavo į šlapimo pūslę. Vyrams padidėjusi prostata gali daryti spaudimą šlaplei ir tai būtų nustatyta cistouretroskopijos metu. Gydytojas taip pat gali paimti audinių mėginius iš šlapimo pūslės, kurie būtų siunčiami į laboratoriją, kad patikrintų ligą.
Cistoskopas yra instrumentas, naudojamas procedūrai atlikti. Tai ilgas tuščiaviduris vamzdis, kurio gale yra objektyvas ir kamera. Cistoskopas gali būti lankstus arba standus. Chirurginiai instrumentai gali būti maitinami per cistoskopą, kad gydytojas galėtų paimti audinių mėginius iš šlapimo pūslės arba šlaplės.
Pacientui, kuriam galima atlikti cistouretroskopiją, pirmiausia reikės paimti šlapimo pūslės rentgeno spindulius. Šlapimo mėginį taip pat gali tekti pateikti laboratorijai prieš operaciją, kad būtų patikrinta, ar nėra infekcijos. Procedūra dažniausiai atliekama ambulatoriškai su minimaliu buvimu ligoninėje.
Cistouretroskopija yra neinvazinė procedūra ir dažniausiai atliekama naudojant vietinį anestetiką. Gydytojas labai lėtai įveda cistoskopą į šlaplę ir nukreipia jį į šlapimo pūslę. Jei gydytojas naudoja lankstų cistoskopą, skausmui išvengti turėtų pakakti vietinio anestetiko. Kietas cistoskopas pacientui gali būti nepatogus, todėl gydytojui gali tekti naudoti bendrą anesteziją. Procedūra turėtų trukti mažiau nei valandą.
Kai cistoskopas yra šlapimo pūslėje, gydytojas užpildys šlapimo pūslę steriliu vandeniu arba steriliu fiziologiniu tirpalu. Šis skystis plečia šlapimo pūslę ir leidžia gydytojui aiškiai matyti vidinį šlapimo pūslės paviršių. Pacientas gali jausti diskomfortą dėl pilnos šlapimo pūslės, nes atsiranda noras šlapintis. Kai procedūra bus baigta, gydytojas nusausins šlapimo pūslę.
Atsigavimas po cistouretroskopijos turėtų trukti tik kelias dienas. Pirmosiomis dienomis paciento bus paprašyta išgerti keletą stiklinių vandens kiekvieną dieną, kad šlapimo pūslė neišsiplistų. Šlapime gali būti deginimo arba nedidelis kraujo kiekis, kuris turėtų išnykti per vieną ar dvi dienas. Jei yra infekcijos požymių, tokių kaip karščiavimas ar stiprus skausmas, pacientas turi kreiptis į gydytoją.