Citotoksiškumas yra terminas, vartojamas medžiagoms apibūdinti, kokios toksiškos ar nuodingos ląstelėms jos gali būti. Citotoksinių medžiagų poveikis gali sukelti nuolatinį ląstelių pažeidimą arba net mirtį. Norint nustatyti citotoksiškumo lygį, dažnai atliekami laboratoriniai tyrimai ir tyrimai su medžiagomis arba sudedamosiomis dalimis, kurios bus įtrauktos į bet kokį vaistą ar medicinos aparatą. Kalbant apie etimologiją, terminas „citotoksiškumas“ yra dviejų graikiškų žodžių derinys: „kytos“, kuris reiškia ląstelę, ir „toksikonas“, kuris reiškia nuodus.
Medžiagos, kurios gali būti apibūdintos kaip citotoksinės, gali būti kai kurios cheminės medžiagos ar net kitų tipų ląstelės. Kalbant apie chemines medžiagas, kai kurios natūraliai pagamintos gali būti gyvūnų nuodų pavidalu, pavyzdžiui, kai kuriuose voruose ir gyvatėse. Pavyzdžiui, žinoma, kad angių šeima išskiria citotoksino tipą, vadinamą hemotoksinu, kuris gali suardyti raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelti vidinį kraujavimą bei organų pažeidimus. Kitas pavojingas citotoksinas yra kardiotoksinas, kuris dažnai siejamas su karališkosios kobros nuodingu įkandimu. Toksinas prisitvirtina prie širdies raumenų ląstelių, todėl organas nustoja pumpuoti kraują, o tai gali baigtis mirtimi.
Kalbant apie sintetines chemines medžiagas, jų citotoksiškumas ne visada turi neigiamą poveikį, bet iš tikrųjų gali būti naudojamas kaip gydymas. Taip yra dėl chemoterapijos, kuri yra įprasta vėžio pacientų gydymo galimybė. Viena išskirtinė piktybinių ar vėžinių ląstelių savybė yra ta, kad jos dauginasi neįprastai greitai; chemoterapija sustabdo šių ląstelių dauginimąsi arba galiausiai jas nužudo.
Chemoterapijos pranašumas yra tai, kad daugelis svarbių kūno ląstelių tipų, pavyzdžiui, širdies, smegenų ir kaulų, nėra paveikti, nes jų normalus atsinaujinimo greitis nėra toks greitas kaip piktybinių ląstelių. Tačiau chemoterapija gali paveikti kitas ląsteles, kurios paprastai greitai keičiasi. Šios ląstelės gali būti žarnyne, plaukuose ir burnoje. Štai kodėl vėžiu sergantiems pacientams, kuriems taikoma chemoterapija, gali pasireikšti viduriavimas, plaukų slinkimas ir burnos skausmai, be kitų šalutinių poveikių, kuriuos sukelia chemoterapijos citotoksiškumas.
Žmogaus kūnas taip pat gamina citotoksines ląsteles, kurios padeda kovoti su infekciją sukeliančiais virusais ir svetimkūniais. Viena iš šių ląstelių yra baltųjų kraujo kūnelių tipas, vadinamas „citotoksinėmis T ląstelėmis“, kurios gali sunaikinti pažeistas ląsteles dėl viruso ar naviko. Kitas tipas yra „natūralios žudikų ląstelės“, baltieji kraujo kūneliai, kurie išskiria kai kuriuos baltymus ir kažkaip „užprogramuoja“ užkrėstas ląsteles mirti.