Susigrąžinimai paprastai suprantami kaip finansinis mechanizmas, leidžiantis surinkti pajamas, kurios anksčiau buvo išduotos investuotojams ir kitoms šalims, kaip priemonė padengti išlaidas, susijusias su konkrečia verslo ar investicine įmone. Tam tikra prasme tai reiškia, kad susigrąžinimas apima naudos išplėtimą ir tos naudos atgavimą, kad projektas tęstųsi.
Yra keletas pavyzdžių, kaip veikia susigrąžinimas. Vienas iš jų yra žinomas kaip dividendų susigrąžinimas. Tai susiję su projekto struktūra ir su projekto rėmėju bei investuotojais prisiimama atsakomybe. Jei rėmėjai sutiko grąžinti bet kokią anksčiau uždirbtą naudą projektui tuo atveju, jei įmonei pritrūktų pinigų išlaidoms padengti, galimas susigrąžinimas. Tai reikštų, kad dividendai gali būti išmokami per vieną ketvirtį, kai pinigų srautų užteks visiems įsipareigojimams padengti, tačiau tie patys dividendai bus atšaukti kitą ketvirtį, kai pinigų srautų nepakaks.
Antras pavyzdys yra generalinio partnerio susigrąžinimas. Šis požiūris yra bendras elementas yra privati partnerystė. Partnerystė gali būti suformuota konkrečiam projektui, pavyzdžiui, investuotojų grupei, kuri nori kartu žaisti akcijų rinkoje. Bendrieji partneriai įmonėje yra lygūs, todėl jiems tenka vienoda atsakomybė. Kai gaunama nauda iš veiklos įvairiose akcijų rinkose, visi po lygiai dalijasi pelnu. Tuo pačiu metu, kai patiriami nuostoliai, visi partneriai grąžina dalį anksčiau įgytos naudos nuostoliams padengti.
Komanditinio partnerio susigrąžinimo atveju partnerystės susitarimas šiek tiek skiriasi. Į bendriją gali būti įtraukti kai kurie dalyviai, kurie yra išvardyti kaip tikrieji partneriai, o kiti yra išvardyti kaip riboti partneriai. Bendrieji partneriai daugiau prisideda prie įmonės ir taip gali uždirbti didesnę visų sugeneruotų pajamų dalį. Ribotieji partneriai gaus išmokas pagal jų įnašą į projektą. Kai pareikalaujama susigrąžinti, bendrieji partneriai grąžins didesnę dalį gautos naudos, o ribotos atsakomybės narys – mažesnę sumą.