Kas yra Cleavers žolė?

Kirvių žolė – vėsaus klimato, žolinis daugiametis augalas. Cleavers yra vienas iš įprastų augalų pavadinimų, priskiriamų galium aparine rūšiai Rubiaceae šeimai. Sėklų išsklaidymo būdas yra pavadintas dėl savo įpročio prilipti prie praeinančių gyvūnų, žmonių ir paukščių kailio. Alternatyvus ir dažnai naudojamas įprastas pavadinimas yra lovos šiaudai, nes augalas prilimpa prie savęs ir sukuria tankų kilimėlį, kuris, kaip buvo nustatyta, idealiai tinka čiužiniams prikimšti. Skilvelių žolė naudojama kraštovaizdžiui ir sodui, maistui ir kaip žolinis vaistas.

Kirvių žolė užauga nuo 4 iki 9 pėdų (apie 1–2 metrų) aukščio ir sudaro storą matinį sluoksnį virš kitų augalų. Nors ir nepriskiriami vijokliniams vynmedžiams, kirviai prilimpa ir augdami lipa į kitus augalus. Stiebai ir sėklų ankštys turi lipnius, šiurkščius, į kabliukus panašius plaukelius, kurie prilimpa prie praeinančių būtybių kailio, drabužių ir plunksnų. Šis sėklų išsklaidymo būdas leidžia augalui pasiskirstyti dideliame plote.

Augalai geriausiai auga vėsiame klimate ir drėgnoje dirvoje toje vietoje, kuri patenka į visišką šešėlį. Nors ir vidutiniškai toleruoja sausrą, žolė greitai miršta, jei bus veikiama tiesioginių saulės spindulių. Kirmėlės yra veiksmingos, kai jos auginamos laukinėje sodo ar kraštovaizdžio vietoje arba palei gyvą gyvatvorę ar pasienio zoną.

Cleavers nėra šalčiui jautrus augalas ir gali atlaikyti iki -40 °F (apie -40 °C) temperatūrą žiemą. Augalinė medžiaga vėl miršta į žemę vėlyvą rudenį, maždaug pirmųjų šalnų metu. Pavasarį augalas atauga iš tvirtos šaknų sistemos ir iš sėklų. Žiemą arba ankstyvą pavasarį reikia nupjauti negyvas augalines medžiagas, kol pasirodys naujas ataugas.

Skilvelių lopinėliui reikia mažai priežiūros ir dėmesio ir jie kasmet grįš be papildomos pagalbos. Jei reikia, augalai dauginami iš sėklų, pradėtų vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį ir pirmus metus auginami vėsiame šiltnamyje. Sėklas taip pat galima laikyti žiemai, o kitą pavasarį sėti į lauką.

Kulinariniais tikslais švelnius kirminų ūglius geriausia skinti pavasarį ir dėti į sriubas bei troškinius. Vasarą ir rudenį augalai tampa vis kartūs. Skrudintos sėklos turi panašų į kavos skonį ir dažnai naudojamos kaip kavos pakaitalas. Taip pat auginama ir skinama žolė, skirta naudoti žolelių tinktūrose ir kituose vaistiniuose preparatuose.