Clivia yra augalų gentis, priklausanti Liliaceae augalų šeimai. Jį sudaro daugybė rūšių, panašių į trimito formos amarilį, kurių dauguma yra gimtoji rytinėje Pietų Afrikos dalyje. Daugelis klivijų augalų augina oranžinių trimito formos gėlių spiečius, tačiau yra keletas veislių, kurios žydi geltonais žiedais. Visiškai užaugęs klivijos augalas paprastai pasiekia 2–3 pėdų (apie 61–91 cm) ūgį, o išplitimas yra 2 pėdų (apie 61 cm) pločio. Paprastai užtrunka kelerius metus, kol klivijos augalas pakankamai subrendęs, kad žydėtų.
Kai kurios paplitusios clivia rūšys yra C. miniata, C. caulescens ir C. nobilis. Miniata ir caulescens paprastai žydi praėjus trejiems metams po sėklų pasodinimo, o nobilis gali žydėti iki aštuonerių metų. Iš visų trijų gali būti puikūs kambariniai augalai.
Pavasarį ir vasarą klivijas galima dėti į platų molinį puodą ant palangių, kuriose yra pakankamai saulės šviesos. Artėjant rudeniui vazonus reikia perkelti į verandą arba terasą, kad jie priprastų prie vėsios temperatūros. Paprastai to reikia norint tinkamai žydėti pavasarį.
Yra keletas dalykų, kurie gali padidinti gėlių augimo tikimybę, įskaitant kokybišką vazonų mišinį ir papildomą augalinį maistą. Klivijos dažniausiai renkasi rūgštų ir gerai nusausinantį vazonų mišinį, pavyzdžiui, kompostuotą pušies žievę. Žiemos pabaigoje į vazonų mišinį įdėjus kalio, taip pat skatinamas gėlių augimas.
Trąšų pridėjimas kas tris ar keturias savaites nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos taip pat gali pagerinti gėlių augimą. Klivijoms, kurios yra netoli žydėjimo, paprastai reikia trąšų, kuriose yra daug kalio. Priešingai, klivijoms, kurioms praėjo metai žydėti, paprastai reikia trąšų, kuriose yra daug azoto ir fosforo.
Klivijas reikia laistyti kartą per savaitę vegetacijos laikotarpiu, o žiemą – rečiau. Prieš kitą laistymą dirvožemis turi būti išdžiūvęs, nes priešingu atveju klivijoje gali atsirasti puvinio. Tik pradėjus vyti lapams augalą reikia tiekti daugiau vandens.
Pavėsingos vietos sode arba medžiais apaugę kraštovaizdžiai yra puiki vieta klivijų sodinimui. Natūralioje miško buveinėje klivijos konkuruoja su aplinkinių medžių šaknimis dėl maistinių medžiagų ir vandens. Toks pat tvirtumas leidžia klivijoms išgyventi po medžiais kieme. Medžių danga taip pat apsaugo nuo šalčio žiemos metu.