Kas yra Clostridium Difficile infekcija?

Clostridium difficile, taip pat žinomas kaip C. diff arba C. difficile, yra bakterija, dažniausiai randama virškinamajame trakte. Clostridium difficile infekcija dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie neseniai buvo gydomi antibiotikais. Antibiotikai gali sunaikinti „gerąsias“ bakterijas žarnyne ir leisti „blogosioms“ bakterijoms, tokioms kaip Clostridium difficile, perimti ir sukelti virškinimo ligas bei infekciją. Clostridium difficile užsikrėtimo dažnis pradėjo didėti net ir buvusiems sveikiems asmenims.

Šios bakterijos dažniausiai pasitaiko sveikatos priežiūros įstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse. Clostridium difficile bakterijos yra atsparios ir gali išgyventi ant paviršių ilgą laiką. Nežinantys asmenys gali paliesti ir vėliau nuryti bakterijas. Didžiausia rizika užsikrėsti Clostridium difficile gresia asmenims, kurie yra vyresni nei 65 metų amžiaus, vartoja antibiotikus, gyvena ilgalaikės slaugos įstaigoje arba ilgą laiką buvo hospitalizuoti. Rizika taip pat gresia tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, storosios žarnos liga arba yra užsikrėtę Clostridium difficile infekcija.

Lengvo ar vidutinio sunkumo Clostridium difficile infekcijos atveju simptomai yra vandeningas viduriavimas kelis kartus per dieną ir pilvo spazmai. Sunkesnės infekcijos atveju gaubtinė žarna gali uždegti, o simptomai yra sunkesni. Tai gali būti kraujo ar pūlių atsiradimas išmatose, viduriavimas iki 15 kartų per dieną, karščiavimas, skausmas ir pykinimas. Šis sunkus viduriavimas gali sukelti svorio mažėjimą ir dehidrataciją. Nors Clostridium difficile infekcija gali išsivystyti netrukus po gydymo antibiotikais, simptomai gali pasireikšti tik po kelių savaičių ar mėnesių.

Gydytojai kartais tiria Clostridium difficile infekciją, jei pacientas po gydymo antibiotikais skundžiasi viduriavimu ir mėšlungiu. Gydytojas gali naudoti išmatų tyrimą, kad nustatytų su bakterijomis susijusių toksinų buvimą. Diagnozei patvirtinti pacientui gali reikėti atlikti storosios žarnos tyrimą arba kompiuterinę tomografiją (KT).

Pirmas gydymo etapas – pacientas nustoja vartoti antibiotikus. Esant lengvoms infekcijoms, simptomai gali išnykti be papildomos intervencijos. Jei infekcija nesumažėja, gydytojas gali paskirti kitą antibiotiką, kad Clostridium difficile bakterijos nesidaugintų. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti probiotikus, kurie gali padėti subalansuoti bakterijas virškinimo trakte. Labai sunkiais atvejais gali prireikti operacijos.

Negydoma Clostridium difficile infekcija gali sukelti sunkių komplikacijų. Dehidratacija, kurią sukelia pasikartojantis viduriavimas, gali sukelti inkstų nepakankamumą. Infekcija gali sukelti net perforuotą žarną arba toksišką megakoloną. Esant toksiškam megakolonui, dvitaškis išsiplėtė ir gali plyšti. Sunkiausios infekcijos komplikacijos gali baigtis net mirtimi.
Nors Clostridium difficile infekcijos gali būti rimtos, prognozė yra gera tiems, kurie gydomi. Clostridium difficile perdavimo taip pat galima išvengti laikantis tam tikrų atsargumo priemonių. Bereikalingo antibiotikų vartojimo mažinimas kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti riziką. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys asmenys taip pat gali sumažinti infekcijos plitimą laikydamiesi rankų plovimo ir valymo gairių.