Colles’o lūžis yra apatinio stipinkaulio pagrindo lūžis. Tai dažnas riešo lūžio tipas, kuris dažniausiai įvyksta, kai žmogus bando susigauti griuvimo metu. Mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze, kyla didžiausia rizika patirti Colles lūžius, nors kiekvienas gali patirti pertrauką dėl sunkios traumos. Colles’o lūžis paprastai sukelia stiprų skausmą ir patinimą, o riešas gali būti pastebimai iškrypęs. Dėl riešo lūžio svarbu nedelsiant gauti profesionalų gydymą, kad būtų išvengta tolesnių pažeidimų ir būtų užtikrintas tinkamas kaulo gijimas.
Colles’o lūžis, pavadintas pirmojo chirurgo, apibūdinusio būklę, vardu, taip pat žinomas kaip distalinis spindulio lūžis dėl vietos, kurioje įvyko lūžis. Spindulys yra pagrindinis dilbio kaulas, einantis lygiagrečiai alkūnkauliui. Jo distalinis galas telpa į išpjovą riešo sąnaryje. Kaulas lūžta, kai per didelė jėga dedama ant visiškai ištiestos rankos delnu pasuktu į viršų.
Skausmas ir vietinis patinimas iš karto lydi Colles’o lūžį. Riešas linkęs labai susilpnėti, dažniausiai neįmanoma suimti ar pakelti daikto. Esant stipriam lūžiui, virš riešo, kur spindulys atsiskiria nuo sąnario, matomas guzas. Po traumos riešą reikia imobilizuoti jį apvyniojant arba įtvaru, kol bus suteikta medicininė pagalba. Svarbu, kad sąnarys būtų pakeltas ir apledėjęs pakeliui į greitosios pagalbos skyrių, kad sumažintumėte skausmą ir patinimą.
Greitosios pagalbos skyriuje gydytojas gali suleisti skausmą malšinančių vaistų, apžiūrėti riešą ir pabandyti grąžinti Colles lūžį į vietą. Gydytojas gali atlikti rentgeno spindulius, kad pamatytų lūžio mastą ir tikslią vietą bei patikrintų, ar nėra nervų suspaudimo ar raiščių plyšimo požymių. Atsižvelgdamas į pertraukos sunkumą, gydytojas gali nuspręsti įdėti ranką į minkštą įtvarą arba kietą gipso gipsą, kad ji nejudėtų. Gipsai paprastai dėvimi mažiausiai vieną mėnesį, kad spindulys susitvarkytų. Tolesnis tyrimas gali nustatyti operacijos, fizinės terapijos ar prevencinės priežiūros poreikį.
Po gipso nuėmimo riešas paprastai jaučiasi silpnas ir galbūt vis dar skauda. Gydytojas gali padėti savo pacientui nustatyti mažo poveikio pratimus, kad atgautų jėgą ir lankstumą. Pacientai, užsiimdami fizine veikla, paprastai skatinami nešioti riešų įtvarus. Sėkmingai gydydamas ir reguliariai tikrindamasis, žmogus paprastai gali atgauti visą savo riešą.