Cotula yra augalų gentis, priklausanti Asteraceae šeimai. Jame yra apie 55 vienmečių ir daugiamečių augalų rūšys, kurių dauguma yra Australijoje ir Afrikoje. Augalai pasižymi sagos formos gėlėmis ir sidabriškais lapais. Paprastai šios kategorijos augalai auginami tarp grindinio akmenų arba alpinariumuose. Dauguma jų yra jautrūs grybelinėms ligoms, tokioms kaip šaknų puvinys.
Šios genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio kotile, kuris verčiamas kaip „maža taurė“. Manoma, kad tai apibūdina gėlės formą. Įprastas šių augalų pavadinimas – bakalauro saga, nusakanti ir žiedo formą, arba morkų piktžolė, nusakanti į morkas panašius lapus. Kelios rūšys turi bendro pavadinimo variantus. Pavyzdžiui, Cotula australis vadinama pietine vandens mygtuku, o Cotula coronopifolia – žalvario mygtuku.
Cotula rūšys yra paplitusios visame pasaulyje. C. coronopifolia ir C. turbinata kilę iš Pietų Afrikos, o C. australis gyvena Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. C. mexicana auginama Kalifornijoje ir Meksikoje.
C. hispida, dar vadinama sidabrine cotula, paprastai užauga 4 colių (10 cm) aukščio ir išsiskleidžia 12 colių (30 cm). Šis kilimėlį formuojantis augalas yra amžinai žaliuojantis daugiametis augalas su minkštais, šilkiniais lapais. Sidabriškai pilka lapija suteikia gražų kontrastą pasodinus su kitais daugiamečiais augalais. Kiekvienas stiebas yra be lapų, ant jo yra viena sagos formos geltona gėlė. Gėlė nėra kvapni ir netraukia drugelių.
Kad sidabrinė kotula gerai augtų, augalą rekomenduojama auginti gerai nusausintoje, derlingoje dirvoje. Šis augalas prisitaiko prie įvairių dirvožemio sąlygų. Jis gali toleruoti priemolio arba smėlio dirvožemį, kurio pH yra rūgštus arba šarminis. Žiemą jis negali klestėti drėgnomis sąlygomis, todėl paprastai į dirvą pridedamas mulčio sluoksnis, kad būtų sumažintos drėgnos dirvos sąlygos. Šiam augalui idealiai tinka vieta, kuri visą dieną yra veikiama tiesioginių saulės spindulių.
Dažna sidabrinių kotulų problema yra šaknų puvinys. Šaknų puvinys yra grybelinė liga, kurios metu grybų sporos puola augalo šaknis. Augalo lapuose dažniausiai atsiranda pirmieji ligos požymiai. Paprastai jie atrodo išblukę arba suvytę ir galiausiai nukrenta. Šaknų puvinys iš esmės atima iš augalo maistines medžiagas; šaknys pažeidžiamos tiek, kad nebegali iš dirvožemio pasisavinti maisto medžiagų.