Filmų kūrėjai naudoja daugybę montažo technikų, siekdami sutrumpinti laiką arba suteikti žiūrovams vizualinės pertraukos. Viena populiari redagavimo technika žinoma kaip iškirpimas, visų pirma todėl, kad trumpam nutrūksta nuo pagrindinio veiksmo. Iškirptas kadras nebūtinai yra tas pats, kas blyksnis arba blyksnis pirmyn, kai filmo laiko juosta perkeliama atgal arba į priekį. Įprastas iškirptas kadras paprastai vyksta tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė veiksmo seka, rodant auditorijai kitus tuo pačiu metu vykstančius siužeto taškus.
Pavyzdžiui, veiksmo / nuotykių filmo gaudymosi scenos metu režisierius gali nustatyti veiksmą parodydamas du automobilius, kurie vienas kito persekioja. Praėjus kelioms minutėms, scenoje staiga gali nutrūkti vaikų, besiruošiančių kirsti judrią gatvę, kadras. Tada scena grįžta prie automobilio gaudynių, tačiau dabar publika žino, kad dabar yra galima nelaimė. Trumpo kadro tikslas buvo sukurti įtampą, kai du automobiliai lekia link tos pačios judrios sankryžos. Kadangi režisierius nusprendė atsiriboti nuo pagrindinio veiksmo, žiūrovai jaučia didesnį laukimo jausmą.
Iškirptą kadrą taip pat galima naudoti norint sujungti dvi atskiras siužeto linijas, per daug neatitraukiant dėmesio nuo pagrindinės scenos. Norint sukurti nuobodulio jausmą per paskaitos sceną klasėje, gali būti keletas trumpų iškirpimų, kad laikrodis judėtų kelias valandas į priekį. Jei įkaitų scenos metu į telefoną neatsiliepiama, trumpas kadras gali parodyti, kad skambinantysis klausosi savo mobiliojo telefono ir padeda ragelį. Daugelyje veiksmo filmų yra iškarpų, kuriose teisėsaugos pareigūnai apsupa pastatą arba jo vietą užima snaiperis. Pagrindinės sekos veikėjai gali nežinoti apie šiuos pokyčius, tačiau auditorija žino.
Beveik visi iškirpti kadrai yra palyginti trumpi, nes jie skirti tik tam, kad auditorijai būtų pateikta papildomos informacijos fragmentas ar dvi. Žiūrėti ilgą persekiojimo seką ar ilgą monologą be vizualinės pertraukos paprastam filmo ar televizijos žiūrovui gali lengvai tapti monotonišku. Protingai naudodamas iškarpas, režisierius gali toliau pristatyti pagrindinę siužetinę liniją, tuo pat metu kontroliuodamas, kokią papildomą informaciją gauna auditorija.
Garsus įtempto filmo režisierius Alfredas Hitchcockas kartą paaiškino nupjauto kadro galią, aprašydamas sceną tarp dviejų aktorių. Jei parodoma, kad abu aktoriai normaliai šnekasi prie stalo, o tada sprogsta bomba, publika patiria dešimties sekundžių šoką. Tačiau jei kamera pirmiausia atsitrenkia į bombą po stalu, visa scena tampa daug įtemptesnė, nes publika dabar žino apie artėjantį sprogimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl daugelis kino ir televizijos režisierių naudoja iškirptus kadrus, kad padėtų pasakojimo procesui.