Kas yra Cyberart?

Cyberart, taip pat kiberartai ir kibernetinis menas, yra menas, sukurtas naudojant kompiuterius. Tai yra naujųjų medijų meno dalis, skėtinis meno formų, naudojančių netradicines medijas, terminas. Kompiuterio funkcija kuriant tokio pobūdžio meną gali būti programinė arba techninė. Nors šis terminas gali būti taikomas tradiciškai kuriamam menui, kuris tik nuskenuojamas, dažniausiai jis skirtas menui, kuriame kompiuteris naudojamas kaip neatsiejama dizaino dalis.

Kompiuterių programinė įranga, naudojama kuriant kiberartą, gali atlikti įvairius vaidmenis. Daugelis kompiuterinių programų yra naudojamos vaizdams ar garso failams, atnešamiems iš išorinių šaltinių, pataisyti. Kitos programos leidžia menininkui kurti vaizdus nuo nulio naudojant pelę. Algoritminiame mene dizainai generuojami vien tik iš įvestų kompiuterinio kodo eilučių, pavyzdžiui.

Techninė įranga taip pat dažnai naudojama kibernetui. Pavyzdžiui, skaitmeninėje tapyboje menininkas imituoja tapybos procesą naudodamas rašiklį ir skaitmeninimo planšetę kartu su kompiuterine programa, galinčia atvaizduoti vaizdą. Rašiklis ir planšetinis kompiuteris yra specializuotos aparatinės įrangos, šiuo atveju įvesties įrenginių, kurie naudojami kuriant meną, pavyzdžiai. Spausdintuvas laikomas išvesties įrenginiu, nes jis verčia skaitmeninę informaciją į išorinį pasaulį.

Tradigital menas yra kibernetinio meno pogrupis, kuriame naudojamas tradicinės ir skaitmeninės medijos derinys. Menininkai dažnai nuskaito eskizus ir naudoja kompiuterines priemones, kad spalvintų ir pritaikytų kūriniui efektus. Tradigital animacija sujungia klasikinę ląstelių animaciją ir skaitmeninės animacijos technologijas. Daugelyje kibernetinių meno kūrinių yra bent keletas klasikinių elementų ar technikų, todėl juos galima laikyti tradigitaliniais.

Jei internetas naudojamas kaip meno kūrinių eksponavimo priemonė, kibernetiniam menui suteikiama nauja socialinė dimensija. Daugelį amžių menas buvo eksponuojamas viešose erdvėse, dažnai brangiai kainuojantis ir sunkiai lankantis. Tai apribojo galimą meno kūrinių auditoriją. Internetas yra nauja meno mainų priemonė, prieinama didelei pasaulio gyventojų daliai.

Verta paminėti neigiamą kiberartą. Viena kritika teigia, kad daugeliui kibernetinių technologijų nereikia nieko daugiau, kaip tik konkrečios įmonės grafinio dizaino programa – būsimų menininkų kūrybinis indėlis yra minimalus. Menas, kuris naudoja internetą, taip pat buvo kritikuojamas. Kai kurie teigia, kad beveik neįmanoma atsekti, kas galėjo prisidėti prie konkretaus kūrinio. Kiti kritikai teigia, kad iš interneto nukopijuotus vaizdus galima pagražinti ir vėl įkelti neįrašant failo istorijos.