Kas yra Cyberlibel?

„Cyberlibel“ yra šmeižto, vykstančio per internetą pranešimų lentose, el. laiškuose, tinklaraščiuose, pokalbių svetainėse, asmeninėse svetainėse ar kituose publikuotuose straipsniuose, šmeižto posakis. Šmeižtas realiame gyvenime reiškia, kad kažkas trečiajai šaliai perdavė melagingą ir žalingą pareiškimą, kuris padaro įrodomą žalą šmeižiamo asmens reputacijai. Kadangi kibernetinis šmeižtas vyksta kibernetinėje erdvėje, tai kelia teisines žodžio laisvės, visuomenės veikėjų, galimybių paneigti teiginius ir anonimiškumo problemas, dėl kurių gali prireikti naujų įstatymų ir reguliavimo.

Tradiciškai šmeižtas, vykstantis laikraščiuose, žurnaluose, lankstinukuose ar laiškuose, darė skirtumą tarp viešo ir privataus asmens. Tai reiškia, kad viešas asmuo, pavyzdžiui, politikas, mažiau tikisi privatumo savo veikloje. Taip pat jam lengviau paviešinti savo atsakymą ar gynybą į žalingą informaciją, kad būtų galima pakoreguoti visuomenės nuomonę. Tačiau asmuo, kuris nėra viešumoje, turi didesnę savo reputacijos apsaugą. Kadangi jie negali lengvai pasiekti žmonių, kurie sužinojo klaidingą informaciją, labiau tikėtina, kad jie laimės šmeižto bylą.

Skirtumas nuo kibernetinio šmeižto yra tas, kad jis veiksmingai paviešina kitus privačius asmenis per svetaines, kurias pasiekia daugelis žmonių. Be to, šmeižto įstatymus nustato valstybė ir jurisdikcija, tačiau informacijai internete nėra jokių geografinių apribojimų. Kibernetinį šmeižtą tyrinėjantys analitikai turi tik keletą JAV atvejų, kuriais galėtų pagrįsti savo nuomonę, ir tie atvejai yra prieštaringi. Pavyzdžiui, jie komentuoja originalaus rašytojo, pvz., tinklaraštininko, atsakomybę prieš platinimo vietą, pvz., pagrindinį serverį ar pranešimų lentą, kuri gali arba negali kontroliuoti redagavimo.

Kibernetinio šmeižto įstatymai vis dar keičiasi visame pasaulyje. Kai kurios sistemos mano, kad internetas yra unikali priemonė laisvai kalbėti ir demokratiškai skleisti informaciją, o kitos nori, kad žiniatinklis būtų reguliuojamas kaip ir kitos leidybos priemonės, pavyzdžiui, laikraščiai. Kai kurie nurodo, kaip lengva ištaisyti įrašą paskelbiant savo tinklaraščio įrašą, straipsnį ar pranešimų skydelio atsakymus, kurie sumažina jūsų reputacijos teisinės apsaugos poreikį. Kiti nori, kad interneto paslaugų teikėjai prisiimtų daugiau atsakomybės ir atsakomybės už per jų prieglobą skelbiamos informacijos kokybę. Mums gali tekti palaukti dešimtmečius, kol šie klausimai įgaus teisminį precedentą Jungtinėse Valstijose.