Daiginimas yra procesas, kurio metu sėkla ar sporos pabunda iš ramybės būsenos ir pradeda dygti. Daugelis žmonių šį procesą vaikystėje tyrinėja gamtos mokslų pamokose, klasėje augindami sėklas, tokias kaip pupelės ar žirniai, o greita išvyka lauke tikriausiai atskleis bent kelis pavyzdžius, ypač pavasarį. Šis procesas yra labai svarbus naujų augalų augimui, todėl gali būti labai įdomu stebėti nuo pradžios iki pabaigos.
Tiek sėklos, tiek sporos patiria ramybės periodus. Ramybės būseną dažnai įtakoja išoriniai veiksniai, tokie kaip temperatūra ir šviesos prieinamumas, o sėklos ir sporos užprogramuojamos taip, kad liktų ramybės būsenos, jei augimui nepalankios sąlygos. Žmonės gali manipuliuoti šiomis sąlygomis, kad paskatintų daigumą arba ramybės būseną, pavyzdžiui, kai žmonės žiemą augina pavasarinius svogūnėlius. Sėkloje ar sporoje taip pat gali būti užprogramuotas ramybės laikotarpis, o tai reiškia, kad ji nesudygs esant palankioms sąlygoms, kol vidinis laikrodis nenustatys, kad atėjo laikas augti.
Kad sudygtų, šviesos lygis, deguonies prieinamumas, temperatūra ir drėgmės lygis turi būti tinkami. Ramybės pabaiga sukelia reakcijų kaskadą, kuri galiausiai baigiasi besivystančio augalo šaknų ir šaknų arba augančio galiuko projekcija. Radiukas jėga išeina iš apsauginės dangos ir juda aukštyn link šviesos. Ankstyvosiose stadijose sėkloje ar sporoje sukauptos maistinės medžiagos aprūpina jaunam augalui reikalingą energiją, o vėlesnėse stadijose į dirvą išsiskleidusios šaknys surenka maisto medžiagas, o pasiekęs dirvos paviršių augalas pradeda fotosintezuoti energiją.
Sėklos gali išlikti ramybės būsenos gana ilgą laiką, priklausomai nuo rūšies, kai kurie pavyzdžiai, kurių amžius siekia 10,000 XNUMX metų, sėkmingai sudygsta. Paprastai kuo senesnės sėklos, tuo mažesnė tikimybė, kad jos sudygs. Mažos, nudžiūvusios sėklos taip pat mažiau gali išaugti. Sodininkams ir ūkininkams šis procesas yra labai svarbus, nes nesugebėjimas sudygti gali tapti rimta problema.
Aplink sėdintys sodininkai, kuriems smalsu sužinoti, ar sėklos augs, ar ne, gali atlikti paprastą testą – paimti dešimt sėklų ir uždaryti jas plastikiniame maišelyje drėgnu popieriniu rankšluosčiu. Maišelį kambario temperatūroje galima laikyti vieną ar dvi savaites, kad pamatytumėte, ar sėklos sudygsta. Jei sudygsta aštuoni–dešimt, sėklos yra geros formos ir jas galima sodinti įprastai. Jei išdygsta šešios–septynios sėklos, jas sodinant reikia supakuoti arti vienas kito, o jei išdygsta penkios ar mažiau, sėklas reikia išmesti.
Nors šis testas puikiai tinka daugeliui įprastų sėklų tipų, svarbu atsiminti, kad visos sėklos turi tam tikrą daigumo laikotarpį, kuris gali skirtis mėnesiais ar net metais. Be to, kai kurias sėklas natūraliai reikia randuoti arba apdoroti karštu vandeniu, kad jos nesudygtų, todėl sodininkai turėtų šiek tiek ištirti sėklas prieš jas išbandydami, kad nustatytų jų natūralias augimo sąlygas.