Daiktavardžių klasė yra daiktavardžių kategorizavimo sistemos dalis, randama sintetinėse kalbose ir polisintetinių kalbų šeimose. Kalbos su daiktavardžių klasėmis gali turėti tik dvi ar daugiau nei 20 skirtingų klasių. Kuo daugiau daiktavardžių klasių kalba, tuo didesnis kalbos linksniavimo laipsnis. Skirtumas tarp daiktavardžių klasių dažniausiai grindžiamas referencinėmis savybėmis, morfologiniais panašumais ir savavališkomis priežastimis.
Gimtoji anglų kalba, kurie mokykloje mokėsi ispanų, prancūzų ar vokiečių kalbų, yra susipažinę su gramatinės lyties sąvoka. Pavyzdžiui, ispanų kalboje visi daiktavardžiai skirstomi į vieną iš dviejų grupių: vyriškosios giminės daiktavardžiai arba moteriškosios giminės daiktavardžiai. Kalbotyros srityje iki galo nesutarta, ar gramatinę lytį atskirti nuo daiktavardžių klasės. Kai kurie kalbininkai vartoja žodį „lytis“, nurodydami visas daiktavardžių klases, o kiti kalbininkai lytį laiko vienu specialiu daiktavardžių klasės potipiu. Šios antrosios kategorijos kalbininkai linkę vartoti terminą „lytis“ tik apibūdindami daiktavardžius kalbose, kurios turi dvi ar keturias daiktavardžių klases.
Klasė, į kurią patenka konkretus daiktavardis, dažnai sutampa su referentu, kuris yra daiktas, į kurį nurodomas daiktavardis. Pavyzdžiui, ispaniškas žodis „vyras“ yra vyriškas, o žodis „moteris“ – moteriškas. Su kitais daiktavardžiais skirstymas labiau pagrįstas morfologiniais panašumais, o ne referencinėmis savybėmis, pavyzdžiui, kaip žodžiai, kurie baigiasi „–a“, dažniau yra moteriškos giminės, o žodžiai, kurie baigiasi „–o“, – vyriškos giminės ispanų kalboje. Kiti žodžiai patenka į vieną ar kitą daiktavardžių klasę, pagrįstą tik sutartimi.
Kalbose, kuriose yra daiktavardžių klasių sistema, sistemoje gali būti nuo dviejų iki daugiau nei 20 daiktavardžių klasių. Visi daiktavardžiai turi priklausyti klasei ir paprastai gali priklausyti tik vienai. Kitos daiktavardžio frazės ar sakinio dalys, pvz., būdvardžiai, straipsniai ir veiksmažodžiai, parodys gramatinę atitiktį daiktavardžiui pagal jo klasę. Remiantis kitu ispanų kalbos pavyzdžiu, straipsnis „la“ vartojamas tik su vienaskaitos moteriškosios giminės daiktavardžiais, o „el“ – tik su vienaskaitos vyriškosios giminės daiktavardžiais. Anglų kalba nebelaikoma vartojančia daiktavardžių klasę, tačiau senesnių anglų kalbos formų daiktavardžių klasių likutinių ženklų yra tam tikruose įvardžiuose, taip pat keliuose daiktavardžiuose, kuriuose išlaikomos galūnės pagal lytį, pvz., „aktorius“ ir „aktorė“, taip pat „padavėja“ ir „padavėja“.
Į bendrų daiktavardžių klasių kategorijas įeina vyriškoji ir moteriškoji giminė, gyva ir negyvoji, žmogus prieš nežmogišką ir racionalus ir neracionalus. Kai kurie rečiau paplitusių kategorijų pavyzdžiai yra forma ir nuoseklumas, klasės, kurios dažnai pateikiamos atabaskų kalbomis, pvz., navajo. Daugelyje Afrikos kalbų yra kelios daiktavardžių klasės, kurias anglakalbiams iš pradžių gali būti sunku suprasti, o kai kuriose Australijos aborigenų kalbose netgi yra atskiros valgomųjų vaisių ir daržovių, medžioklės ginklų ir šviesą atspindinčių daiktų daiktavardžių klasės.