Dailininkas – tai menininkas ar amatininkas, kuriantis dažais pagamintus darbus. Kai kurie yra oficialiai apmokyti meno mokykloje arba gamybinėje praktikoje, o kiti pasirenka mokytis patys. Tapytojai, kaip ir visi menininkai, savo darbais turi galimybę tapti žinomi ar turtingi, tačiau dauguma tapytojų savo darbus atlieka iš meilės ir aistros jam, o ne dėl galimybės gauti pelningą grąžą.
Kiek žino ekspertai, tapyba yra viena seniausių meno formų pasaulyje. Paveikslų pavyzdžiai Prancūzijos urvuose gyvenančiose visuomenėse datuojami maždaug 30,000 XNUMX m. pr. Kr. Nedaug žinoma apie šiuos ankstyviausius tapytojus, kurie naudojo natūralius pigmentus kurdami gyvūnų, abstrakčių geometrinių figūrų ir žmonių paveikslus. Istorikai net nėra tikri, ką paveikslai įamžina ir kodėl jie buvo sukurti. Lascaux ir Chauvet tapytojai yra galutinis priminimas apie didžiulę tapybos istoriją ir kultūrą ir netgi gali įkvėpti tapytojus šiandien.
Per visą istoriją yra daug garsių tapytojų, kurių kiekvienas yra mylimas gerbėjų dėl savo unikalios perspektyvos, nuostabių įgūdžių ar vizijos. Yra ne viena kokybė, kuri daro puikų tapytoją, nes terpėje pateikiami stiliai yra labai įvairūs. Laimei, nuolatinis žmonių susižavėjimas menais leido išsaugoti, tyrinėti ir panaudoti daugybę garsių paveikslų, kurie turėjo įtakos naujoms tapytojų ir meno mylėtojų kartoms.
Norint tapti tapytoju, reikia kelių pagrindinių įrankių. Dažai yra kelių skirtingų veislių, įskaitant akrilo, aliejaus ir akvarelės versijas. Kai tik pradedate, gali būti svarbu eksperimentuoti su įvairių tipų dažais, teptukais ir drobės medžiaga, kad nustatytumėte asmenines nuostatas. Net jei naujasis tapytojas dažniausiai nori būti savamokslis, kai kurie ekspertai siūlo pasirinkti vieną pagrindinę klasę kiekvienoje pagrindinėje tapybos terpėje, kad geriau suprastų kiekvieno dažų tipo savybes ir naudojimą.
Dažytojas gali norėti, kad baigtas pieštuku ar tušu būtų nupieštas baigto darbo eskizas prieš faktiškai jį tapydamas ant paviršiaus, tačiau kiti nori dirbti be plano. Pagrindiniai piešimo įgūdžiai gali būti naudingi kuriant paveikslo juodraščius, ypač jei tapytojas nori, kad piešinyje būtų realizmo elemento. Tapytojui, norinčiam sukurti bent pusiau realistinį meną, svarbus šviesos, spalvų, figūrų piešimo, šešėlių supratimas. Menininkas, kuris nori kurti abstraktų meną, gali atsisakyti visų formalių meninio ugdymo idėjų, kad geriau išreikštų savo asmeninį požiūrį.
Dailininkai gali pasirinkti parduoti ar rodyti savo darbus įvairiais būdais. Kai kurie rengia pasirodymus ar meno parodas, siūlydami savo darbus parduoti. Kiti atkuria savo baigtus paveikslus, kad sukurtų kitus objektus, tokius kaip sveikinimo atvirukai, raštinės reikmenys, puodeliai ar net drabužiai. Kai kurie tapytojai tampa freskomis, kurdami didelio masto paveikslus ant sienų, lubų ar net dangoraižių. Daugeliui menininkų tapyba yra aistra ir pomėgis, o ne parduodamas įgūdis; jie gali nuspręsti pasilikti paveikslus arba dovanoti juos, o ne bandyti juos parduoti.