Terminas „daltonizmas“ kartais vartojamas apibūdinti raudonai žalią daltoniškumą, nors terminai deuteranomalija ir deuteranopija šiandien vartojami dažniau. Žmonėms, turintiems raudonai žalios spalvos aklumą, pablogėja regėjimo suvokimas, kai kalbama apie raudoną ir žalią spalvą. Pažeidimo pobūdis gali labai skirtis, priklausomai nuo paciento ir spalvoms jautrių kūgių, kurie trūksta arba neveikia tinkamai, skaičiaus.
Ši būklė pavadinta pirmojo žmogaus, parašiusio apie raudonai žalią daltoniškumą, britui, vardu Johnas Daltonas, kuris 1798 m. paskelbė straipsnį, kuriame aprašo savo daltoniškumą. Manoma, kad tai pirmoji rašytinė diskusija apie sutrikusį spalvų suvokimą ir paskatino susidomėjimo regėjimo suvokimo ir regėjimo sutrikimų tyrimais šuolis. Pats Daltonas buvo žymus mokslininkas, kuris per savo gyvenimą padarė įvairių atradimų, iliustruojančių, kad daltonizmas nėra kliūtis.
Pirmą kartą išgirdę terminą „daltonklas“, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad tai reiškia, kad žmonės pasaulį mato nespalvotai. Tiesą sakant, kaip žmonės sužinos, jei naudos daltonikų simuliatorių, tikras daltonizmas, kai pasaulis suvokiamas vienspalviais tonais, yra retas. Vietoj to, žmonės, turintys tokias sąlygas kaip daltonizmas, sumažino jautrumą tam tikroms spalvoms, todėl kai kurias spektro sritis gali būti sunku atskirti.
Pavyzdžiui, žmogus, turintis raudonai žalios spalvos aklumą, gali matyti raudonus nuo geltonos iki rudos spalvos, priklausomai nuo spalvos sudėties. Tai gali tapti problema, kai informacija pateikiama vizualiai, nes tam tikros spalvos neišsiskirs tam tikruose fonuose; pavyzdžiui, raudoną tekstą aukso lazdelės fone būtų sunku perskaityti, nes akys nėra pakankamai jautrios raudonai, kad atskirtų dvi spalvas. Taip pat daugelis žmonių, sergančių daltonizmu, turi problemų su purpurine spektro sritimi, nes daugelis violetinių atspalvių suvokia kaip mėlyną spalvą dėl sumažėjusio raudonos spalvos jautrumo.
Daltonizmas yra su lytimi susijęs regėjimo sutrikimas. Atsakingas genas randamas X chromosomoje, todėl ši liga dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Kad moteris patirtų šį regėjimo sutrikimą, ji turi paveldėti abi sugedusias geno kopijas, o vyrui – tik vienos. Moterys gali būti nešiotojos, perduodančios geną vaikams, kurie patys gali susirgti daltonizmu arba pernešti geną ateities kartoms.
Regėjimo suvokimo skirtumai dažnai pastebimi jauname amžiuje, ypač jei vaikas reguliariai tikrinamas akis. Jei nerimaujama, kad vaikas turi daltonizmą ar panašų sutrikimą, gali būti naudojami diagnostiniai testai, skirti specialiai nustatyti spalvų suvokimo problemas.