Danse Macabre arba Mirties šokis yra meninė tema, ypač viduramžių mene, kai įasmeninta Mirtis surenka žmones iš visų gyvenimo sričių. Paprastai žmonės demonstruojami kaip skeletai ar lavonai procesijoje, dažniausiai šokdami. Arba šokis gali būti apskrito formos, o šokėjai gali pasirodyti gyvoje formoje su skeletais kaip šokio partneriai. „Danse Macabre“, blaivus, bet dažnai tamsiai komiškas, pabrėžia, kad mes visi esame lygūs kape. Ši tema nuo XV amžiaus naudojama tapyboje, teatre, muzikoje, literatūroje, o vėliau ir kine.
Danse Macabre pirmą kartą buvo panaudotas pamokslų tekstų iliustracijose XV amžiaus pradžioje, o seniausias ta tema tapytas paveikslas, freska Paryžiaus Šventųjų Nekaltųjų bažnyčios kapinėse, datuojamas 15 m. Šiuose ankstyvuosiuose pavyzdžiuose Danse Macabre buvo naudojamas pateikti moralinę žinią, primindamas auditorijai žemiško turto, galios ir grožio tuštybę. Paveiksluose dažniausiai vaizduojami žmonės parenkami taip, kad atstovautų tokiai mirtingajai šlovei: bendri elementai yra karalius, popiežius, jaunystė, graži mergina ir dažnai valstietis, įtraukiami siekiant parodyti, kad kiti nėra geresni už žemiausius. mirusių žmonių.
Daugelyje viduramžių Danse Macabre paveikslų, ypač didelių freskų, taip pat yra tekstas, vaizduojantis dialogą tarp mirties ir jos aukų. Panašūs dialogai buvo naudojami kaip viduramžių keliaujančių pjesių tekstai, o knygos su susijusiais piešiniais ir tekstu datuojamos XV a. viduryje. Šių temų įkvėptos muzikinės kompozicijos apima Franzo Liszt ir Camille Saint-Saëns kūrinius.
Danse Macabre alegorija būdinga vėlyvųjų viduramžių papročiams, kurie dėl niokojančių XIV amžiaus epidemijų tapo labai pesimistiški ir liguistai. Žinomas kaip Juodoji mirtis ir paprastai manoma, kad ją sukėlė buboninis maras, ji nusinešė maždaug 14–33 procentus Europos gyventojų, o išgyvenusieji labai suprato savo mirtingumą. Didžioji šio laikotarpio meno ir muzikos dalis susijusi su mirties temomis.
Žodis makabras, vartojamas apibūdinti bet kokį liguistą ar su mirtimi susijusį meną ar literatūrą, yra nuoroda į Danse Macabre. Manoma, kad iš pradžių prancūziškas terminas buvo pagrįstas lotynišku Chorea Machabæorum arba „Makabėjų šokiu“, tariamai reiškiančiu siaubingą aštuonių asmenų šeimos kankinystę, aprašytą Biblijos tekste 2 Makabiejai.