Dantų mobilumas reiškia atsilaisvinusių dantų judėjimą jų lizduose. Išsirę dantys, pirmiausia atsiradę dėl dantenų ligų ir traumų, dažnai yra didesnės dantų problemos požymis. Gydymas apima dantų mobilumo priežasties nustatymą ir pašalinimą. Pagavus pakankamai anksti, palaidi dantys gali būti vėl tvirti.
Yra du dantų mobilumo tipai. Fiziologinis mobilumas reiškia nedidelį visų dantų, net ir visiškai sveikų, judesių laipsnį, kai veikia tam tikra jėga. Fiziologinio mobilumo dydis skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus, nuo danties iki danties ir netgi skiriasi priklausomai nuo paros laiko, kai matuojamas mobilumas. Patologinis mobilumas reiškia danties judėjimą, kurį sukelia dantenų ligos ar traumos progresavimas.
Odontologai įprastų tyrimų metu įvertina dantų judrumą. Judėjimas dažniausiai matuojamas pirštu ar dantų instrumentu spaudžiant atskirus dantis. Kitas būdas – uždėti pirštą ant priekinio danties paviršiaus ir pajusti judėjimą, kol pacientas griežia dantis ar kramto. Dantų mobilumas klasifikuojamas priskiriant balą nuo nulio iki trijų, kad būtų parodytas danties galimo judėjimo kiekis. Įprastas dantis, kuris nėra laisvas, įvertinamas nuliu, o labai laisvas dantis, judantis tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, – tris.
Be pieninių dantų netekimo, dantenų ligos yra dažniausia dantų mobilumo priežastis. Taip pat vadinama periodonto liga, kuri prasideda nuo bakterinės infekcijos. Negydomas uždegimas ilgainiui ardo dantenų audinį, išplinta į audinius tarp dantų ir kaulo ir galiausiai sunaikina patį kaulą. Dantenų liga pažeidžia visą pagrindą, kuris paprastai laiko dantis tvirtus.
Judrumui, kurį sukelia dantenų ligos, dažnai naudojamos pleiskanų šalinimo ir šaknų sodinimo procedūros, siekiant pašalinti bakterijas ir skatinti sveikų dantenų audinių augimą. Jei kyla problemų dėl dantenų atsitraukimo, gali prireikti transplantato, kad būtų užfiksuoti svyravę dantys. Sėkmingai gydant dantenų ligas, sutvirtinami atsikišę dantys. Tačiau labai pažengusios dantenų ligos atveju gali nebūti kito gydymo varianto, kaip tik pašalinti dantį. Stomatologas gali rekomenduoti dantų implantus arba tilto darbus, kad pakeistų trūkstamą dantį.
Kita pagrindinė danties paslankumo priežastis yra danties trauma. Žala, patirta dėl nelaimingo atsitikimo ar sporto renginio, yra vienas iš traumų šaltinių. Atsipalaidavęs dantis, atsiradęs dėl jėgos, paprastai sutvirtėja, jei dantenų audinys yra sveikas. Reikėtų vengti kramtyti tiesiai su dantimi, kad pažeistas dantis galėtų pailsėti. Jei dantis labai atsilaisvinęs arba pacientą vargina judrumas, dantis plona viela galima įtvarą į tvirtus gretimus dantis.
Kitas šaltinis – lėtinis dantų griežimas ar griežimas, vadinamas bruksizmu. Netinkamas išsidėstymas yra dar viena mobilių dantų priežastis. Ši būklė, dar vadinama netinkamu sąkandžiu, kramtant netolygiai spaudžia tam tikrus dantis, o laikui bėgant susilpnėja atraminis kaulas ir dantys. Dantys, kurie yra palaidi dėl šlifavimo ar sukandimo, dažnai apsaugomi naudojant burnos apsaugą. Gali prireikti ortodontinio gydymo, norint koreguoti dantų paslankumą, atsiradusį dėl netinkamo sąkandžio.