Profesinė higiena, Jungtinėse Valstijose dar vadinama pramonine higiena, yra metodas, kuriuo nustatomi ir valdomi pavojai sveikatai darbo aplinkoje. Tai praktika, kuri laikoma ir menu, ir mokslu, apimanti daugybę disciplinų ir rūpesčių. Bendras darbo higienos tikslas – užtikrinti nuolatinę darbuotojų saugą jiems atliekant savo pareigas. Ji vykdoma vadovaujantis penkiais pagrindiniais veiksmais: numatymu, pripažinimu, įvertinimu, bendravimu ir kontrole.
Numatant galimą pavojų sveikatai, gera darbo higiena gali išvengti galimų problemų, kol jos netaps problemomis. Esamos problemos pripažinimas yra pirmasis žingsnis kuriant saugesnę aplinką. Tinkamas problemos įvertinimas padeda sukurti veiksmingą rizikos mažinimo planą. Bendravimas su visais atitinkamais specialistais padeda rasti sprendimą ir užtikrinti, kad rizika būtų suprasta ir, kai įmanoma, išvengta. Galutinis veiksmas, kontrolė, padeda užtikrinti kuo didesnį geros darbo higienos laikymąsi ir saugią darbo aplinką.
Pagrindiniai veiksniai, kurie paprastai vertinami taikant gerą darbo higieną, yra ergonominiai, fiziniai, psichosocialiniai, cheminiai ir biologiniai. Tai yra esminiai fizinės ir emocinės darbuotojų gerovės elementai ir labai svarbūs nuolatinei organizacijos sėkmei. Jie padeda užtikrinti saugią, sveiką darbo aplinką, kuri veiktų su idealiu produktyvumu ir maža rizika darbuotojams bei patalpoms, kuriose jie dirba.
Kai kurie pavojai, kuriuos gali atskleisti laikantis geros darbo higienos, yra asbestas, švinas ir ore esančios dalelės, kurias pavojinga kvėpuoti. Kiti didelės rizikos veiksniai yra įranga ar darbo erdvės konfigūracija, kuri nėra ergonomiškai saugi, arba realūs ir numanomi pavojai, kurie turi įtakos darbuotojų psichinei gerovei. Šios rizikos tiriamos remiantis moksliniais ir inžineriniais principais. Nustačius riziką, ji paprastai kontroliuojama ir, kai įmanoma, pašalinama, o visi paveikti darbuotojai yra mokomi apie galimus rizikos veiksnius ir kaip jų išvengti.
Darbo higienai dažnai vadovauja paskirtas sutartininkas arba personalo darbuotojas. Kadangi darbas reikalauja stipraus kelių disciplinų išmanymo, darbo higienistais dirba įvairių sričių profesionalai. Mokslininkai, įskaitant biologus ir fizikus, dažniausiai dirba su darbo higiena. Medicinos specialistai, tokie kaip slaugytojai ir gydytojai, taip pat gali dirbti šioje srityje. Kai kurie darbo higienistai turi inžinerijos išsilavinimą.