Darbo jėgos mobilumas reiškia, kaip žmonės gali lengvai pasinaudoti naujomis ekonominėmis galimybėmis. Kai darbo jėgos mobilumas yra didelis, yra nedaug kliūčių keisti darbą, o kai jis mažas, žmonės gali susidurti su kliūtimis, kurios apsunkina naujo darbo priėmimą. Paprastai manoma, kad didesnis darbo jėgos mobilumas yra geresnis tiek ekonomikai, tiek darbuotojams, tačiau yra ir tam tikrų trūkumų, kuriuos gali sukelti didelis mobilumas.
Yra keletas perspektyvų, iš kurių galima žiūrėti į darbo jėgos mobilumą. Pačiam darbo jėgos mobilumui įtakos turi keli skirtingi aspektai. Pirmieji yra sisteminiai elementai, tokie kaip profesinis mokymas, darbuotojų paklausa tam tikroje pramonės šakoje ir išsilavinimo lygis. Žmonės, kurie yra gerai išsilavinę ir gerai apmokyti, turi daugiau galimybių dirbti, priešingai nei žemų įgūdžių turintys žmonės. Asmeniniai elementai, tokie kaip galimybė persikelti, taip pat vaidina svarbų vaidmenį; žmonės gali neturėti galimybės persikelti, nes jiems sunku parduoti būstą, jie nenori išrauti savo vaikų arba negali sau leisti su persikraustymu susijusių išlaidų. Šios dvi problemos turi įtakos gebėjimui įsidarbinti, tačiau žmonės taip pat turi norėti susirasti naują darbą. Jei to nepadaro, nėra jokios priežasties ieškoti naujų darbo galimybių ir ja pasinaudoti.
Darbo jėgos mobilumas gali vykti tiek ekonomikoje, tiek tarp jų. Pavyzdžiui, kai kurios šalys garsėja tuo, kad priima tarptautinius darbuotojus, patiria didelį tarptautinį darbo jėgos mobilumą, o kitais atvejais žmonėms gali būti sunku judėti iš vienos ekonomikos į kitą. Tai gali būti geografinio arba profesinio pobūdžio; asmuo, kuris persikelia dirbti į kitą šalį, demonstruoja geografinį mobilumą, o tas, kuris pereina iš vienos rūšies darbo į kitą, gauna naudos iš profesinio mobilumo.
Idealiu atveju darbo jėgos mobilumas yra vertikalaus pobūdžio, o tai reiškia, kad žmonės juda aukštyn užimtumo laiptais, o ne išliks statiški, kai juda horizontaliai. Pavyzdžiui, žmogus, kuris keliauja iš restorano į restoraną būdamas autobuso berniuku, yra įstrigęs horizontalioje judėjimo srityje. Priešingai, kažkas, kas tampa autobuso berniuku, padavėju, aukšto vadovu, o vėliau restorano savininku, yra pavyzdys to, kuris patiria vertikalų mobilumą.
Didelis darbo jėgos mobilumas daro ekonomiką lankstesnę, nes darbuotojai gali greitai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir paklausos. Ji linkusi didinti našumą ir padeda augti pramonės šakoms bei ekonomikai. Tačiau tai taip pat kainuoja. Didelė darbo jėgos pasiūla gali sumažinti atlyginimus ir taip pat prisidėti prie nedarbo, kai darbuotojų pasiūla yra didesnė už paklausą.