Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kiekviena valstija siūlo draudimo programas, padedančias padėti darbuotojams, susižalojusiems atliekant su savo darbu susijusias užduotis. Dažniausiai šie sužalojimai įvyksta darbo vietoje, tačiau kai kuriais atvejais kompensacija darbuotojams gali būti taikoma ir traumoms, patirtoms ne darbo vietoje, jei darbuotojas užsiima veikla, kurios reikalauja jo darbdavys. Darbuotojų kompensavimo klasių kodai naudojami profesijoms klasifikuoti pagal sužalojimų lygį arba riziką. Klasifikacija paprastai nustato įmokų tarifą, kurį darbdaviai turi mokėti, norėdami dalyvauti šiose draudimo programose. Dažniausiai rizikos vertinimai, naudojami nustatant darbuotojų kompensacijų klasių kodus, yra pagrįsti metine statistika, kurioje dokumentuojamas nelaimingų atsitikimų, susijusių su skirtingomis darbo sritimis, skaičius.
Didelės rizikos darbuotojų atlygio klasių kodai dažniausiai priskiriami pavojingoms profesijoms. Tai apima darbą su statybinėmis medžiagomis arba medžiagomis, kuriose yra toksinų. Didelės rizikos įmokos taip pat gali būti taikomos darbuotojams, kurie daug laiko praleidžia vairuodami, ypač jei jie vairuoja sunkiasvores transporto priemones, pvz., vilkikus.
Mažos rizikos darbuotojų atlygio klasės kodai dažniausiai priskiriami darbams, kurie atliekami biuruose ar mažmeninės prekybos įmonėse. Kai kurie iš šių darbų apima sekretoriaus darbą, duomenų įvedimą ar klientų aptarnavimą. Atsižvelgiant į vietą, gali būti daromos išimtys. Pavyzdžiui, asmeniui, dirbančiam greito maisto restorane ar mažmeninės prekybos įstaigoje didelio nusikalstamumo zonoje, gali būti priskirtas darbuotojų kompensacijos klasės kodas, atsižvelgiant į tikimybę būti sužalotam plėšimo metu.
Valstybės kompensavimo programų teikiama aprėptis skiriasi. Kiekvienai valstijai leidžiama nustatyti savo programas ir aprėptį. Dažniausiai išmokos apima atlyginimo kompensaciją už praleistą darbą dėl traumos darbe ir apmokėjimą už gydymą. Kai kuriose valstijose gali būti nustatytos sumos, kurią jos turi sumokėti už konkretų incidentą, viršutinė riba. Darbuotojai turėtų pasitarti su savo darbdaviais ar valstybės pareigūnais, kad nustatytų, kokio tipo draudimą jie galėtų gauti, jei darbe būtų sužeisti.
Valstybėse taikomi skirtingi reikalavimai dėl to, ar darbdaviai privalo turėti kompensacijos draudimą. Dažniausiai šio draudimo būtinybė priklauso nuo jų turimų darbuotojų skaičiaus. Kai kuriais atvejais tai gali priklausyti ir nuo atliekamo darbo tipo. Pavyzdžiui, darbdavys gali turėti mažiau darbuotojų, nei reikalaujama, tačiau jei šie darbuotojai dirba itin pavojingus darbus, darbdaviai gali būti įpareigoti apdrausti.