„Das Kapital“ yra traktatas apie kapitalizmą, kurį parašė Karlas Marksas ir redagavo Friedrichas Engelsas, kad būtų galima išleisti trimis tomais XIX amžiaus antroje pusėje. Šiame garsiame veikale Marksas nubrėžia sistemą, pagal kurią tie, kurie valdo gamybos priemones, gali išnaudoti darbuotojus, gaminančius prekes, žinomas kaip prekes, kurios tarnauja kaip kapitalizmo variklis. Marksas knygoje Das Kapital teigia, kad kapitalizmas remiasi darbuotoju, gaminančiu prekes, tačiau darbuotojai vis tiek kenčia nuo prastų atlyginimų ir darbo sąlygų. Šis išnaudojimas ir nuolatinis keitimasis pinigais ir prekėmis, pasak Markso, yra kapitalizmo pagrindas.
Marksas jau buvo paskelbęs Komunistų manifestą, savo žymųjį darbą apie klasių kovą, kai atkreipė dėmesį į kapitalizmą. Tuo istorijos laikotarpiu Europoje įsigalėjo pramonės revoliucija, o Marksas stebėjo prastėjančias sąlygas, su kuriomis susiduria darbuotojai. Tai įkvėpė Das Kapital – pirmasis tomas buvo išleistas 1867 m., o antrasis ir trečiasis tomai, kuriuos redagavo jo draugas Engelsas po Markso mirties, išėjo 1885 ir 1894 m.
Svarbu pažymėti, kad Marksas nenaudojo Das Kapital kaip kažkokio moralinio nusikaltimo prieš kapitalistus. Jis apibūdino kapitalizmo raidos būdą kaip tam tikrą istorinę neišvengiamybę. Taip pat nėra atviro raginimo darbuotojams maištauti darbe. Marksas tiesiog manė, kad schizma, kurią kapitalizmas sukūrė tarp darbdavio ir darbuotojo, buvo nepatvirtinta padėtis, pasėjusi darbuotojų neramumų sėklą.
Išnaudodamas darbo jėgą, kuri gamina prekes, Marksas jautė, kad verslo subjektai, kontroliuojantys gamybos priemones, sukuria sąlygas, padedančias klestėti kapitalizmui. Darbuotojai, kurių atlyginimai priklauso nuo darbdavių, iš esmės kuria savo darbdaviams turtus, kuriais jiems neleidžiama dalytis. Ši sistema tampa savaime besitęsiančia mašina, kurioje pagamintos prekės vertė gerokai viršija ją gaminančio darbuotojo vertę.
Prekės yra dar viena pagrindinė „Das Kapital“ tema. Marksas iš esmės teigė, kad prekių vertė rinkoje iš tikrųjų mažai priklauso nuo jų tikrojo naudingumo. Prekės vertė apibrėžiama pagal tai, kiek ji kainuoja, palyginti su kitomis prekėmis, o tai reiškia, kad prekės tampa ne tik turto simboliu jas perkantiems. Šis nesibaigiantis prekių ieškojimas galiausiai, pasak Markso, veda į kapitalizmui būdingą prieštaravimą, nes vis daugiau prekių pagaminama net ir mažėjant jų paklausai.