Kepimas giliai yra kepimo būdas, kai maistas visiškai panardinamas į itin karštą aliejų ar riebalus. Kadangi aliejus labai gerai praleidžia šilumą, kepimas giliai yra labai greitas gaminimo būdas, todėl maistas yra idealiai traškus išorėje ir minkštas viduje. Daugelyje kultūrų yra senos kepimo giliai tradicijos, ypač skirtos užkandžiams gaminti, o keptas maistas dažniausiai siūlomas restoranuose ir gatvių stenduose visame pasaulyje. Virėjai gali kepti ir namuose.
Nors šis gaminimo procesas skamba paprastai, iš tikrųjų jis yra šiek tiek sudėtingas. Siekiama, kad aliejus būtų pakankamai karštas, kad apkeptų maisto išorę, neįsiskverbdamas į vidinius sluoksnius, kad maistas iš tikrųjų garuotų iš vidaus, nes maiste esantis vanduo šildomas aplinkinio aliejaus. Jei temperatūra per aukšta, maisto išorė apdegs, o vidus žalias, tačiau jei per žema, aliejus prasiskverbs į maistą, todėl jis taps riebus ir sunkus.
Idealiausia temperatūra giliai kepti yra maždaug 350 laipsnių pagal Farenheitą (177 laipsniai Celsijaus). Tai reiškia, kad aliejus turi turėti labai aukštą rūkymo tašką, kad kepimo metu jis nesudegtų ir neužsidegtų. Dygminų ir žemės riešutų aliejus puikiai tinka kepti, kaip ir taukai. Sviestas ir alyvuogių aliejus yra prastas pasirinkimas, nes jie turi labai žemą rūkymo tašką, nors gee, taip pat žinomas kaip skaidrus sviestas, gali būti puiki gruzdinimo terpė.
Kepimas giliai taip pat gali būti pavojingas dėl karšto aliejaus. Aptaškius žmones aliejus gali stipriai nudeginti, o kepimo seanso metu gali lengvai užsidegti. Saugumas gali būti padidintas naudojant ilgus šaukštus, skirtus maistui apdoroti gruzdintuvėje, stebėti temperatūrą geru termometru ir uždėjus ekranus, kad būtų išvengta aptaškymo. Jei ugnis įsiplieskia kepant giliai, reikia naudoti gesintuvą, specialiai skirtą riebalų ugniai, arba kepimo soda gali įsitvirtinti: jokiu būdu negalima pilti vandens ant riebalų ugnies.
Po to, kai maistas buvo keptas, jam paprastai leidžiama nuvarvėti ant rankšluosčių arba inde su plyšiais. Nusausinimas leidžia nutekėti aliejaus pertekliui, todėl sumažėja galimas maisto riebumas. Paprastai keptą maistą geriausia valgyti karštą, kol jis dar traškus ir šviežias, nes šaltas keptas maistas gali būti permirkęs, riebus ir gana nemalonus. Alyvos perteklių galima išsaugoti pakartotiniam naudojimui, jei jis nesudegė, arba supakuotas utilizuoti. Kai kuriose bendruomenėse yra galimybės perdirbti kepimo aliejų, tačiau kitu atveju aliejų reikia išmesti, nes išpylus jį į kriauklę ateityje gali užsikimšti.